„Duoti įmonei vardą, kuris nesikartotų, atspindėtų norimą daryti verslą, būtų skambus, nesunkiai įsimenamas ir dar neštų sėkmę bei motyvuotų – uždavinys tikrai sunkus, - teigia informaciją apie Lietuvos įmones renkančios bendrovės UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - juk Lietuvoje jau veikė ar veikia per 400 tūkst. įvairių rūšių įmonių. Užsiimdami savo pagrindine veikla - vertindami verslo kreditingumą – karts nuo karto susiduriame ne tik su linksmais, bet ir su labai neįprastais, netgi paslaptingais įmonių vardais. Tad vasarą, kai norisi atsipūsti nuo rimtų darbų, siūlome šiek tiek daugiau informacijos apie tai, kokių minties perliukų galima rasti Lietuvos juridinių subjektų registre.“
Trumpiausias ir ilgiausias
Įmonės su trumpiausiu pavadinimu savininko argumentus, kodėl verslą pavadino taip, o ne kitaip, nuspėti kaip ir būtų nesunku. Tikriausiai kiekvienas verslininkas sutiktų, kad įmonės vardas turi būti paprastas ir visuomet atsidurti visų katalogų ir sąrašų priekyje. Tikriausiai taip ir gimė UAB „A“. Gal tik vėliau savininkas pastebėjo, kad surasti tokią įmonę „gūglinant“ ar ieškant bet kurioje duomenų bazėje – užduotis ne iš lengvųjų. Pabandykite patys. Arba gausite kalną nieko bendro su ieškoma įmone neturinčių atsakymų, arba būsite paprašytas patikslinti užklausą. Kitas kraštutinumas – pats ilgiausias įmonės pavadinimas Lietuvoje. Jame – net 145 raidės. Tai „Kaygusuz ogullari insaat gida hayvancilik turizm hirdavat elektrik emlak dayanikli tuketim maddeleri petrol tasimacilik kuyumculuk sanayi ve ticaret limited sirketi“ atstovybė, įregistruota pernai balandį.
Tiesa, egzistuoja ir dar ilgesnis juridinio subjekto pavadinimas, tačiau tai gyvenamųjų namų savininkų bendrija, savo pavadinime tiesiog išvardijusi 24 vienijamus namus. Verta paminėti ir dar vieną itin ilgą pavadinimą – „Projektuojančių architektų ratas žemiškų idėjų universaliems sprendimams“. Numanydami, kad pavargs kiekvieną kartą atsiliepę telefonu tarti tokią ilgybę, savininkai sutrumpino pavadinimą iki „P.A.R.Y.Ž.I.U.S“.
Kažką primena. Ar ne?
Kaip liudija įmonių vardai, jų kūrėjai – žmonės besidomintys ir politika, ir istorija, ir literatūra. Tikriausiai vykstančio propagandinio karo pastūmėti gimė ūkio subjektų pavadinimai „Propagandos ir renginių agentūra“, „Propagandos ministerija“, skaitant romaną „Dvylika kėdžių“ - individualios įmonės vardas „Vasiukai“, žiūrint animacinius filmus – „Ežys rūke“, „Kulverstuko sapnas“.
Kažkas savo įmonės pavadinime įamžino sovietų laikų televizijos žinių programą „Vremia“, populiarią V. Kernagio dainą „Naujas ūkio Mazas“, meksikiečių serialo herojų „Leonsius“. Kažkam ausį pamalonino prancūzų („Madama“, „Otkutiur“), rusų („Mamasha“), italų („Uno momento“) ar anglų ("Have a nice day if you had a bad day before") kalbos skambesys.
Yra ir besižavinčių karališkais ar kunigaikštiškais gražumais: „The Royal Bank of Baltics“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinė“, „Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - riterių ordinas“, „LDK pajėgų paramos fondas“, „Lietuvos rojalistinis judėjimas“, „Vilniaus kunigaikščiai“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrija“, „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“, „Jotvingių kryžiaus riterių ordinas“ ar Kalėdomis: „Kalėdų senelio labdaros ir paramos fondas“, „Santa Klauso“ agentūra.
Nemažai buvo ir tokių, kas pavadinimų kūrimui pasitelkė savo istorijos žinias. Taip tikriausiai ir gimė pavadinimai „Girėnas“, „Potiomkinas“, „Stalina“, ‚Revoliucija“, „Revoliucijų laboratorija“, „Klika“, „Laisvas kaimietis“. Buvo ir įmonių kūrėjų, kuriuos įkvėpė šiuolaikinės politikos ar verslo realijos „Trumpas“ (įmonė registruota 2016 metų pabaigoje, JAV Prezidentu jau išrinkus D.Trumpą), „Dėdė Semas“, „Finansų tyrimų biuras“ (FTB), „Pentagon Holding“ „Federalinis rezervas“, „Blaivita“, „Penkios žvaigždutės“, „Donbasas“.
Lietuvos gyventojai atsiliepė ir į naujausias startuolių madas. Neseniai kvietėme į Lietuvą garsų vizionierių Eloną Muską, kad Lietuvoje pastatytų „Tesla Gigafactory“, bet jau turime dar 2009 m. įkurtą bendrovę „Gigakepykla“.
Originaliai atrodo ir kryžminti pavadinimai. Kaip jums „Kibincerija“, kurioje dera du patiekalai „kibinai“ ir picos“, „Orocionierius“ ar „Dainuoma“.
Buvo ir tokių naujų įmonių kūrėjų, kuriems, matyt, norėjosi kuo neįprastesnio pavadinimo. Taip ir atsirado įmonės „Pavasaris neatėjo“, „Nesvarumo akademija“, „Sausas vanduo“, „Nerasta“, „Ramus cukrus“, „Ilgai“, „Absurdo idėjos“, „Ad absurdum“, „Todėl“, „Perku nemokamai“, „Kūnas“, „Šis ir tas“, „Žaibo nuoma“, „Sadista“, „Grįšiu rytoj“, „Dūmų medžiotojai“, „Galbut“, „Laiškų siuntimo į ateitį asociacija“, „Yakauleu“, „O gal“, „Viso gero“,
Tačiau kai kam dar prireikė ir paslapties. Daugelis žemiau išvardytų įmonių vardų – tikros mįslės. Įdomu, ar patys savininkai žino jų atsakymą. Paspėliokite patys, kas tai galėtų būti: „Kvantinė sveikata“, „Tvyro ore“, „Visada žalias ir spalvotas“, „Lempa miške“, „Kažkas sidabrinio“, „Inteligentiška mėsa“, „Bet kas zyzia“, “Žmogus dėžė“, „Pripučiamas filmas“, „Toks visoks“. O paties keisčiausio pavadinimo titulą tikriausiai nusipelnė įmonė, pavadinta „LR CK 1.91 str. - laiduotojas bankui UAB „Medicinos bankas“.
