Nuo praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio kai kurios šalies gyvenvietės yra sumažėjusios beveik perpus.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto mokslininkas dr. Edis Kriaučiūnas teigė, kad kai kuriuose šalies rajonuose, pavyzdžiui Šiaulių, Kelmės, gyventojų kaita per metus siekia apie 3 procentus.
Pirmiausia gyventojų mažėjimas atsiliepia besitraukiančiam ugdymo įstaigų tinklui. Statistikos departamento duomenimis, mokinių kaime 2000–2015 metais sumažėjo 58,2 proc., o vaikų darželių prieš 3 dešimtmečius kaimiškose vietovėse buvo maždaug tūkstantis, dabar liko 104.
Mažėja ir kaimo bibliotekų, kultūros centrų, tačiau ne taip smarkiai. Apie tris ketvirtadalius visų Lietuvos bibliotekų yra kaime. Kaip atskleidė Visuomenės geografijos ir demografijos instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kartais biblioteka – paskutinė kultūros įstaiga, kurioje dar kas nors vyksta.
Bibliotekininkai organizuoja įvairių renginių, kad pritrauktų lankytojų. Dr. E.Kriaučiūno manymu, reikia susitaikyti, kad kaimas bus kitoks. Tačiau savivaldybių ir valstybės valdomų įstaigų tinklo pertvarka yra neišvengiama.
Pokyčiai – neišvengiami
Regionuose buvusios didžiulės socialinių paslaugų infrastruktūros išlaikymas dėl sumažėjusio vartotojų skaičiaus tampa neefektyvus ir nuostolingas.
„Kada vyksta tokie spartūs pokyčiai, valstybė turi labai greitai prisitaikyti prie jų, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. - Naujos technologijos mums leidžia pažiūrėti visiškai kitaip į tokius sudėtingus dalykus kaip sveikatos sistemos, socialinių paslaugų pakeitimai.
Tai labai svarbios paslaugos žmonėms, todėl jos turi būti modernizuojamos, paremtos mobiliosiomis skaitmeninėmis technologijomis, nes tik toks būdas leis užtikrinti kokybę ir paslaugų prieinamumą. Priešingu atvejų valstybė patirs milžiniškų išlaidų.“
Vienas iš socialinių sferų pasiekiamumo užtikrinimo būdų – mobilumas. Tai itin svarbu kalbant apie sveikatos ar pašto paslaugas. Mobiliosios paslaugos padeda taupyti lėšas, kurios įprastai skiriamos pastatų išlaikymui ir šildymui. Mobilumas tampa išeitimi, išsaugant paslaugas ir darant jas labiau prieinamas tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse ar neturi galimybės pasiekti miestelio centro.
Antai Klaipėdos krašto Ievos Simonaitytės biblioteka jau tapo mobiliąja, jos darbuotojai taip rūpinasi savo regiono skaitytojais, vykdami į atokesnes vietas pas bibliotekos klientus.
Kai kur Radviliškio rajone jau bandoma optimizuoti medicinos darbuotojų darbą, kartais garbaus amžiaus pacientai ar neįgalūs asmenys ne patys vyksta į gydymo įstaigą, o slaugytojai lankosi jų namuose.
Laiškininkas – jau mobilus
Lietuvos pašto Tinklo direktorės Ingos Dundulienės teigimu, per pastaruosius porą metų kaimo vietovėse pašto paslaugų apimtys sumažėjo 10 procentų, į mažus kaimo pašto skyrius retai užsuka lankytojai, tad Lietuvos paštas neatsitiktinai ėmėsi permainų.
Šiuo metu Radviliškio ir Utenos rajonų gyventojus aptarnauja mobilieji laiškininkai, kurie kaip įprastai pristato pašto korespondenciją, spaudą, pašalpas, surenka mokesčius.
Pagrindinė naujovė ta, jog pašto klientas savo namuose, atvykus mobiliajam laiškininkui, gali gauti ir siuntos išsiuntimo paslaugą, kuri iki šiol būdavo teikiama tik pašte, esančiame kelis ar keliolika kilometrų nuo namų.
Mobilųjį laiškininką į namus galima išsikviesti telefonu. Ingos Dundulienės teigimu, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, kurie neturi galimybių atvykti į artimiausią pašto skyrių.
