Padidėjusį pesimizmą, prognozuojant namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., atsvėrė optimistiškesnės šalies ekonominės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. prognozės.
Birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 20 iki 22 proc. 29 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (gegužės mėn. – 30 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 30 proc. gyventojų, o 28 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gegužės mėn. – atitinkamai 31 ir 30 proc.).
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo šiek tiek pesimistiškesnė: nors manančiųjų, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės dalis nepasikeitė (tokių buvo 18 proc.), bet nuo 19 iki 22 proc., padidėjo gyventojų dalis, mananti, kad padėtis blogės.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas beveik nepasikeitė. Kaip ir gegužės mėn., 22 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. mažės, kas trečias gyventojas (33 proc.) manė, kad bedarbių skaičius augs (gegužės mėn. – 34 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėn. skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 11, kaime – minus 13. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo 2 procentiniais punktais.
Kaimo gyventojai, palyginti su gegužės mėnesiu, truputį optimistiškiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, pesimistiškiau – namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Padidėjusį miesto gyventojų pesimizmą, prognozuojant namų ūkio finansinės padėties, bedarbių skaičiaus kitimo ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. perspektyvas, atsvėrė optimistiškesnės šalies ekonominės prognozės.
Pasitikėjimo rodklis sumenko
Per metus (2017 m. birželio mėn., palyginti su 2016 m. birželio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Tai lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.
Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 23 iki 29 proc., prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą – nuo 16 iki 22 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. dalis sumažėjo nuo 36 iki 30 proc.
Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą per metus, dalis padidėjo nuo 30 iki 33 proc.
Pokyčiai ir dabartis
Palyginti su gegužės mėn., gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, dalis padidėjo nuo 40 iki 42 proc., 12 proc. manė, kad padėtis pagerėjo (gegužės mėn. – 13 proc.).
Birželio mėn., kaip ir gegužės, vertindamas esamą savo šeimos finansinę padėtį, kas trečias gyventojas (33 proc.) atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo, 11 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Birželio mėn. 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėnesių padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 20 proc. ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių (gegužės mėn. – atitinkamai 24 ir 19 proc.).
