Jis - vienas šių metų „Europos burių“ apdovanojimų komisijos narių, kurių drauge su kitais ekspertais atrinktas projektų dvyliktukas varžosi dėl publikos simpatijų.
Kaip Europos burių atrankos komisijos narys vertinote pateiktas projektų paraiškas. Kokį įspūdį jos paliko? Kokie projektai atrodė stipriausi?
Gal skambės paradoksaliai, tačiau geriausią įspūdį paliko būtent tai, kad nebuvo aiškaus vienos srities ar vieno regiono dominavimo. Negalėčiau teigti, jog kiekvienam pateiktam projektui norėčiau įteikti prizą, tačiau įsiminė ne vienas jų: infrastruktūros gerinimo iniciatyvos dėl to, jog keičia gyventojų kasdienybę, mažesni regionų projektai - dėl rūpesčio žmogumi, verslo sektoriaus veikla – dėl tikrai inovatyvių idėjų ir šiuolaikiškos jų plėtros. O konkrečius, labiausiai patikusius galbūt pasilaikysiu sau – „Europos burės“ yra, šiaip ar taip, bendruomenės, o ne ekspertų apdovanojimai.
Kaip ir minėjote, dalis projektų, kurie buvo nominuoti finaliniam balsavimui, priklauso kietosios infrastruktūros (geležinkelių, kelių ir t.t.) sričiai. Kaip manote, ką reiškia tas faktas, kad Europos investicijos keliauja tokio tipo projektams?
Pagirtina, jog ES tikisi iki aukščiausio lygio pakelti visų savo šalių narių infrastruktūrą. Tai dėsninga idėja, atitinkanti esminius sąjungos principus. Kelių ar geležinkelių infrastruktūriniai projektai ilgiau trunka, kartais sukelia žmonėms laikinų nepatogumų, bet jie yra būtini ir labai gerai, kad jiems atsiranda vietos tokiuose apdovanojimuose.
Daug privataus verslo projektų yra orientuoti į plėtrą eksporto rinkose. Ką manote apie tokias tendencijas?
Kaip Lietuvos verslo konfederacijos atstovui tokios tendencijos – itin džiugios. „Europos burės“ eksporto plėtrai turi atskirą nominaciją „Už proveržį į užsienio rinkas“. Užtenka pažiūrėti vien į atrinktus projektus – daugelis jų orientuoti į produkcijos ir paslaugų eksportą įmonių pardavimų užsienyje apimtys auga kartais. Tad atsakymas į klausimą, ar investicijos į verslo plėtrą atsiperka, yra vienareikšmiškas - taip.
Kaip apskritai vertinate ES investicijų naudą? Kaip tikslingai panaudojami pinigai, o gal susiduriame su problemomis? Juk jau 2014-2020 m. periodo vidurys: ar sugebėsime pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis?
Apdovanojimų kontekste situacija vertintina optimistiškai. Įgyvendinama beveik 5000 projektų, o iki 2016 m. kiekvienas investicijų euras jau atnešė 1,38 euro grąžos, tad kalbant bendrai - investicijos atsiperka.
ES investicijos keičia Lietuvos veidą: daugiau suremontuotų mokyklų, atnaujintų gydymo įstaigų, renovuotų daugiabučių, vyksta įmonių darbuotojų mokymai, skatinamas jaunimo verslumas, plėtojama savanorystė, regionai, savivaldybės skatinamos specializuotis, diegti inovacijas.
Po užsitęsusio pasirengimo įgyvendinimui periodo, ministerijoms ypatingai svarbu užtikrinti, kad 2018 m. pabaigoje būtų pasiekti nustatyti tarpiniai rezultatai ir Lietuva neprarastų šiuo metu „užšaldytų“ 6 proc. lėšų, t.y. 400 mln. eurų rezervo. Šiuo metu yra didelė ir vidutinė rizika prarasti 300 mln. eurų.
Kokią situaciją prognozuojate po 2020 m., kai baigsis šis ES lėšų investavimo etapas?
Pasibaigus investicijų periodui svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kas padaryta, ir neleisti šiems darbams nueiti perniek. Bet kokie tęstiniai projektai reikalaus didžiulio pačios valstybės ir verslo prisidėjimo, priežiūros: socialinėms iniciatyvoms reikės tolesnio finansavimo, infrastruktūrai ilgalaikės priežiūros, o sėkmingai pradėtos partnerystės ir verslo plėtra turės gauti užtikrinimą, jog ji rūpi ne tik europinei, bet ir vietos valdžiai.
Lietuva yra pajėgi imtis naujų iššūkių, toliau tobulinti iki šiol nuveiktus darbus ir pradėti naujus. Tam būtinas glaudus, skaidrus, į pamatuojamus rezultatus orientuotas valstybės, verslo ir kitų sektorių bendradarbiavimas, Lietuvai srauniai įsiliejant į didžiulę Europos rinką. Ir šių galimybių potencialą atspindi puikių projektų pavyzdžiai „Europos burėse“.
