Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad
nuo liepos įsigaliosiantis įstatymas taikomas visai būsto kreditų
teikimo veiklai ir įtvirtina vienodas konkuravimo sąlygas ir
bankams, ir ne bankams. Rinkos dalyviai turėję pakankamai laiko
pasirengti veikti pagal naujus reikalavimus.
„Šis įstatymas reikšmingas vartotojams, nes jame aiškiai
pateikta ir apibendrinta geroji būsto kredito gavėjams palanki
Lietuvos rinkos praktika, kurią jau ir ligi šiol taikė kai kurie
rinkos dalyviai suteikdami būsto kreditus“, - sako T.
Garbaravičius. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito
įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl būsto kreditų pasiūlymų
teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo bei kitos
nuostatos. Įstatymas galios nuo 2017 m. liepos 1 d. sudarytoms
sutartims, tačiau tam tikros jo nuostatos, - pavyzdžiui, netesybų
dydžio ar kompensacijos, mokamos bankui už išankstinį kredito
grąžinimą, ribojimas, - bus taikomos ir anksčiau sudarytoms būsto
kredito sutartims.
Kaip numatyta Būsto kredito direktyvoje, dėl didesnės rizikos
vartotojui įstatyme atskirai reglamentuotos ir būsto kredito
užsienio valiuta sutartys, pagal kurias kredito valiuta yra kita
nei kredito gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta. Kitaip
tariant, būsto paskola eurais emigrantui, pajamas gaunančiam ne
eurais, bus laikoma kreditu užsienio valiuta ir galios papildomi
vartotojų apsaugos reikalavimai, įskaitant ir kredito davėjo
pareigą pasiūlyti vartotojui priemonę valiutos rizikai valdyti.
Tokia priemonė turi būti suprantama vartotojui, - pavyzdžiui,
didesnė kredito palūkanų norma, už kurią valiutos kurso pasikeitimo
riziką prisiimtų kredito davėjas, - tačiau pagal įstatymą
vartotojas neprivalo pasinaudoti tokia priemone.
T. Garbaravičius teigia, kad įstatymas nedraudžia būsto kreditų
užsienio valiuta, tad tai yra pačių bankų ir kitų kredito davėjų
pasirinkimas teikti ar neteikti tokių paskolų.
„Bankų teigimu, būsto paskolos, kurios pagal įstatymą
laikytinos būsto kreditais užsienio valiuta, sudaro maždaug 5-10
proc. būsto paskolų, todėl tokių kreditų pasiūlos sumažėjimas
turėtų įtakos ne tik emigrantų galimybėms įsigyti būstą Lietuvoje,
bet ir galbūt kažkiek pristabdytų šiuo metu didėjančias būsto
kainas“, - sako LB valdybos narys.
Pagal naujojo įstatymo nuostatas 2017 m. pradžioje Lietuvos
bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kurių, be bankų
ir kredito unijų, dabar turės laikytis ir būsto kreditus
teikiančios ne kredito įstaigos. Kaip pažymėjo T. Garbaravičius,
pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nepasikeitė: fiziniai
asmenys, siekiantys gauti paskolą, ir toliau turės sukaupti 15
proc. būsto vertės pradinį įnašą, įprastu atveju paskolos
grąžinimui negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio
pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.
Plečiant finansavimo, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti,
galimybes, fiziniai asmenys, skolinantys lėšas per tarpusavio
skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir į šio
įstatymo reguliavimo sritį patenkančius būsto kreditus. Tiesa,
tokio tarpusavio skolinimo operatoriams yra nustatyti atskiri
reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apribotas
skolinamų lėšų dydis.
Būsto paskolų rinkos reglamentavimas yra labai svarbus ir
gyventojams, ir bankams. 2017 m. balandžio pabaigoje kredito
įstaigos buvo suteikusios 6,8 mlrd. eurų būsto paskolų ir tai
sudarė maždaug 35 proc. viso jų paskolų portfelio.
