Vilniaus universiteto, Teisės fakulteto docento, advokato Tomo Bagdanskio teigimu, naująjį Darbo kodeksą dažnas vertina klaidingai, mat nėra įsigilinę į pokyčius, o pasiduoda suinteresuotų asmenų formuojamai nuomonei.
Pasak specialisto, senasis Darbo kodeksas buvo labai saugus darbuotojams, tačiau neveikė. „Darbdaviams ir darbuotojams reikia veikiančio teisės akto – tik per tai gali būti užtikrinama interesų apsauga“, – sako T. Bagdanskis. Kad pokyčiai būtų aiškesni, T. Bagdanskis paaiškina svarbiausius iš jų.
Dėmesys aiškumui, realioms garantijoms ir turintiems šeimas
T. Bagdanskio teigimu, naujasis Darbo kodeksas darbuotojams suteikia realių garantijų. Tiek darbo apmokėjimo srityje, tiek atleidimų srityje darbdaviams atsirado daugiau pareigų. Daug dėmesio įsigaliojusiame teisės akte skiriama skaidrumui, individualiems darbuotojų prašymams ir šeimas turintiems darbuotojams.
Naujas Darbo kodeksas nustato aiškias darbo teisės ribas, maksimaliai eliminuoja civilių susitarimų taikymą, kartu sudaro sąlygas naudojant naujas darbo sutarčių rūšis ir papildomus susitarimus, kuriuos leidžia kodeksas, nustatyti realias rinkos poreikius atitinkančias darbo sąlygas.
Kalbant apie pinigus, naujasis kodeksas lėmė naujus įsipareigojimus darbdaviams: „Darbdavys, kurio įmonėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų, privalo paskelbti darbo apmokėjimo sistemą. Tai yra paaiškinti, kaip yra apskaičiuojama ir mokama alga, kintamos dalys. Jis privalo aiškiai apibrėžti darbuotojui jo apmokėjimo sąlygas, o tai – svarbi garantija. Darbuotojai gavo teisę prašyti būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo, tarp jų – ir algos pakėlimo. Jei darbdavys nusprendžia algos nekelti, jis privalo atsakyti motyvuotai. Taip pat darbuotojai gavo teisę prašyti darbdavio padėti suderinti darbą su šeima, ir jei darbdavys tokio prašymo netenkina, irgi privalo motyvuotai atsakyti.“
Atostogos netrumpės
Svarstant naująjį Darbo kodeksą ypač daug diskusijų sukėlė atostogų klausimas. Tačiau ir čia, anot T. Bagdanskio, laimi darbuotojai.
„Vienas jautriausių ir dažniausiai klaidingai suvokiamų pokyčių – atostogos. Pagal senąjį kodeksą, per metus darbuotojams priklausė 28 kalendorinės atostogų dienos. Pagal naująjį, darbuotojams priklauso 20 darbo dienų atostogų. Tai reiškia, kad atostogos nėra trumpesnės. Kaip tik yra užtikrinamas lygybės principas – nebegalima piktnaudžiauti kalendorinėmis dienomis“, – sako specialistas.
„Asmenims iki 18-os metų, taip pat neįgaliesiems bei darbuotojamas, kurie turi jaunesnių nei 14 metų vaikų, priklauso ilgesnės atostogos – 25 darbo dienos. Taip pat darbuotojai turi teisę į pailgintas ar papildomas atostogas, „mamadienius“, o Rugsėjo 1-ąją dirbantiems tėvams priklauso darbdavio apmokamas laisvas pusdienis šventei“, – vardija advokatas.
Kaip ir ankščiau, trumpinamos darbo dienos prieš šventes: „Jei rytoj yra šventinė diena, tai šiandienos darbadienis trumpesnis viena valanda. Tai galioja visiems, išskyrus dirbantiems sutrumpintą darbo laiką.“
Negalima atleisti nenurodžius priežasties
Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kitaip, nei girdima viešai, darbdavys atleisti darbuotojo nenurodęs priežasties negali.
„Taip, išties sutrumpėja įspėjimo apie atleidimą terminas bei sumažėja išeitinė išmoka. Tačiau dalis už stažą mokamų išmokų bus mokama iš valstybės fondo. Vadinasi, darbdaviui labiau apsimoka atleisti žmogų prieš tai įspėjus ir išmokant išeitinę kompensaciją, nes dalis naštos teks valstybei. Kai darbdaviui tekdavo pilna našta, tokio atleidimo jis vengdavo, todėl garantijos tampa realesnės, o ne „popierinės“, – aiškina T. Bagdanskis.
Neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas turi teisę reikalauti kompensacijos už priverstinę pravaikštą, išeitinės kompensacijos, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Dar viena naujovė – pagal terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbams bendrovėje gali dirbti nedaugiau nei 20 proc. visų darbuotojų. Taip pat pagal tokią sutartį galima dirbti neilgiau nei dvejus metus. „Tai – darbdaviui naudinga nuostata. Jei terminuota sutartis tęsiasi ilgiau nei dvejus metus, darbuotojui turi būti išmokama vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Anksčiau taip nebuvo“, – sako specialistas.
Viršvalandžiai kainuos brangiau
Aptardamas Darbo kodekso pokyčius T. Bagdanskis išskiria ir dar daugiau svarbių, darbuotojams palankių naujovių. Pavyzdžiui, pabrangintus viršvalandžius.
„Darbuotojų, kurie naktį dirba viršvalandžius, darbas bus apmokamas dvigubai. Tuo tarpu darbuotojų, kurie šventinę dieną dirbo viršvalandžius, papildomo darbo valandos bus apmokamos taikant koeficientą 2,5. Vadinasi, atsiranda didesni nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų apmokestinimai, nes pagal senąjį kodeksą užmokesčių koeficientas buvo mažesnis“, – sako T. Bagdanskis.
Dabartinio ir naujojo Darbo kodeksų palyginimas bei 10 mitų apie naują Darbo kodeksą – www.socmin.lt
