Pertvarka dėl pertvarkos. Toks įspūdis susidaro susipažinus su numatomos Lietuvos darbo biržos (LDB) sistemos struktūrinės pertvarkos projektu.
Iš trijų variantų jau pasirinktas būsimas Darbo biržos modelis: šiuo metu veikiančias savarankiškas 10 teritorinių darbo biržų numatoma sujungti į 4 regioninius klientų aptarnavimo departamentus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Jie įsilietų į vieną įstaigą – Lietuvos darbo biržą – ir būtų pavaldūs jos centriniam aparatui.
Specialistus išmėtys po šalį
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirinktą variantą, vietoj dabar esančių 94 darbuotojų LDB centriniame aparate dirbtų 192, bet Vilniuje liktų tik 40 žmonių.
Visi kiti 152 specialistai būtų įdarbinami 20 šalies miestų. Tačiau labai įdomiai.
Iš 51 Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojo Vilniuje liktų tik du.
Visi kiti būtų išmėtyti po įvairius mažesnius miestus: 15 – Jurbarke, 14 – Tauragėje, po 10 – Radviliškyje ir Pasvalyje.
Iš 7 Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus finansininkų net 6 būtų įdarbinti Ukmergėje.
Šeši iš septynių Informacinių technologijų (IT) plėtros skyriaus specialistų dirbtų Anykščiuose, o aštuoni iš devynių IT priežiūros skyriaus – Radviliškyje.
Tuo metu regionų centruose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje liktų tik po vieną centriniam aparatui priklausantį teisininką.
Rūpi naujos darbo vietos
Ar tikrai Jurbarke pavyktų surasti 15 kvalifikuotų buhalterių? Kauniečiai greičiausiai atsisakys važinėti 86 kilometrus į darbą šiame mieste.
Tokiu atveju Kauno teritorinėje darbo biržoje dirbantiems 17 finansininkų teks įteikti atleidimo lapelius ir išmokėti išeitines kompensacijas.
O kaip surasti šiais laikais itin paklausių IT specialistų Radviliškyje ar jo apylinkėse?
Būsimi regionų klientų aptarnavimo departamentai dar bus pavaldūs LDB centrinio aparato Klientų aptarnavimo departamentui, kuriame dirbs 21 specialistas. Net 19 iš jų darbo vietos kažkodėl bus Kaišiadoryse, Trakuose ir Alytuje.
Pasirodo, šitaip Darbo birža tiesiogiai pasirūpino papildomomis darbo vietomis regionuose.
„Vyriausybės programoje numatyta stiprinti regionus.
Rajonuose yra kvalifikuotų žmonių, jie kuo puikiausiai gali dirbti. Šitaip būtų mažinama darbuotojų migracija į didžiuosius šalies miestus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Anot jos, pasiūlius normalų atlyginimą į Darbo biržą pereitų dirbti ir kitur triūsiantys specialistai. Be to, dėl šiuolaikinių technologijų jie esą gali dirbti ir nuotoliniu būdu.
Tuomet kokia prasmė dirbtinai kurti LDB centrinio aparato darbo vietas provincijoje, jei tie žmonės nuotoliniu būdu dirbs sėdėdami Kaune ar Šiauliuose?
„Ar mes norime, kad niekas nesikeistų? Nebūtina išlaikyti specialistų koncentracijos didžiuosiuose miestuose. Jeigu kas nors keisis, keisis tik į gera“, – aiškino E.Radišauskienė.
Viceministrė pripažino, kad vidutiniškai po 10 sukuriamų darbo vietų nedarbo problemos provincijoje neišspręs, tačiau, pasak jos, bent koks nors akcentas tame regione bus.
„Čia kaip pažiūrėsi. Mes žiūrime teigiamai“, – tokį pertvarkos modelį apibendrino E.Radišauskienė.
Klaipėdiečiai rėžė iš peties
Bene didžiausias siūlomos pertvarkos akcentas yra tai, kad darbo biržos sistemoje sumažinus vadovų ir administracinio personalo padidėtų tiesiogiai su darbdaviais ir bedarbiais dirbančių darbuotojų skaičius.
Iš viso numatoma atleisti 143 darbuotojus – apie 10 proc. Šitaip būtų sutaupyta apie 1,9 mln. eurų darbo užmokesčio.
Bet ministerijoje visiškai ignoruojamas, pavyzdžiui, Klaipėdos teritorinės darbo biržos pasiūlymas visą struktūrą pertvarkyti taip, kad per metus būtų sutaupoma mažiausiai 5,2 mln. eurų.
Klaipėdiečiai pasiūlė LDB darbuotojų skaičių sumažinti 32 procentais – iki 450 žmonių. Pirmiausia atsisakius paties LDB centrinio aparato, kuriame dirba 94 darbuotojai, ir įsteigus savarankiškas bei tiesiogiai ministerijai pavaldžias keturių regionų darbo tarnybas.
„Įsigilinus į LDB centrinio aparato atliekamas funkcijas nesunku pastebėti, kad nemažai jų dubliuojasi su ministerijos Darbo departamento veikla.
Jas perdavus pastarajam, o dalį – regionų tarnyboms, būtų galima iš viso atsisakyti paties centrinio aparato“, – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovas M.Skritulskas.
Klaipėdiečių teigimu, dabartines 10 teritorinių darbo biržų pavertus 4 regionų tarnybomis būtų galima atsisakyti 246 tiesiogiai darbo rinkos paslaugų neteikiančių darbuotojų, daugiausia vadovų.
Papildomai lėšų įmanoma sutaupyti atsisakius nebūdingo turto – kad ir 56 automobilių ar kompiuterinės technikos, kurią, Estijos darbo tarnybos pavyzdžiu, siūloma nuomoti.
Be to, į dabartines LDB centrinio aparato beveik 2250 kvadratinių metrų ploto patalpas Geležinio Vilko gatvėje būtų galima perkelti dalį Vilniaus teritorinės darbo biržos specialistų.
Tuomet nebereikėtų ieškoti numatomų 3,8 mln. eurų naujo pastato statybai A.Goštauto gatvėje.
Tačiau viceministrė E.Radišauskienė šį klaipėdiečių siūlymą vadino nerealiu.
Atsakymo dar nesulaukė
„Ministerijos Darbo departamentas padeda formuoti užimtumo politiką, bet neatlieka jos įgyvendinimo. Sistemos struktūra be LDB centrinio aparato neįmanoma, nes jis daro bendrą rinkos analizę, užsiima prognozėmis, valdo bedarbių registrą“, – teigia viceministrė.
Anot jos, atleisti galima pasiūlyti kad ir pusę darbuotojų, tačiau tai reikia pagrįsti pateikus sąnaudų ir naudos analizę: „Reikia galvoti, kaip padaryti protingai, o ne bet kaip.“
Toks Klaipėdos darbo biržos siūlomo varianto įvertinimas buvo netikėtas M.Skritulskui.
„Pateikti alternatyvų pertvarkos variantą mūsų paprašė pati viceministrė.
Tačiau jį išsiuntę gegužės 2 dieną iki šiol nesame gavę jokio oficialaus atsakymo.
Man susidaro įspūdis, jog į mūsų pasiūlymus iš viso nebuvo įsigilinta, nes manau, kad jie kaip tik yra pagrįsti praktiniais skaičiavimais“, – teigė M.Skritulskas.
Jis tvirtino, jog siūlydamas tokį modelį nesiekia susikurti amžino vadovo vietos: projekte numatyta, kad regionų darbo tarnybos vadovai konkurso būdu būtų skiriami 4 metų kadencijai.
