Oreiviams pakirpti sparnai
Ties Bulvikio kyšuliu įrengta aviacijos aikštelė šią vasarą galutinai apmirė – lengvųjų orlaivių skrydžius apribojo kariškiai Lietuvos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos stiprinimo pasienyje sumetimais. Greičiausiai ir jiems atsibodo chaosas Kuršių nerijos padangėje – oreiviai šioje aikštelėje leisdavosi ir kildavo, kada tik panorėdavo.
Įsakymą dėl civilinių skrydžių pasienio zonose, pirmiausia ten, kur jos ribojasi ne su Europos Sąjungos šalimis, o su Rusija ir Baltarusija, tvarkos pakeitimo metų pradžioje pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Žukas.
Lėktuvų skrydžius kontroliuojančios Karinės oro pajėgos nebeišduoda leidimų grupiniams, rekreaciniams, pramoginiams ir komerciniams skrydžiams. Pasikeitusią tvarką kariškiai sieja su strateginiais Lietuvos kariuomenės uždaviniais stiprinant šalies gynybą ir saugumą.
Kariškių draudimai Lietuvos pasienyje taikomi ne čia veikiantiems oro uostams, o tik atviroms lauko aikštelėms, kuriose leidžiama kilti ir tūpti tik lengviesiems orlaiviams.
Tokios lauko aikštelės statusas pernai buvo suteiktas ir Kuršių nerijoje įrengtam lėktuvų kilimo ir tūpimu takui, anksčiau vadintam Nidos aerouostu.
Iškilmingai atidarius orlaivių aikštelę, ta proga surengtoje aviacijos šventėje Kuršių nerijos padangę sportiniu lėktuvu raižė Jurgis Kairys. Bet visa tai jau praeityje – oreiviai nebegali naudotis taku, į kurį sukištos nemenkos valstybės lėšos.
Perkūnas iš giedro dangaus
„Iš tikrųjų šis takas, kuriame gali leistis sklandytuvai, sraigtasparniai, lengvieji lėktuvai, atitinka visus oro uostams taikomus reikalavimus. Tik dėl aplinkosaugininkų užgaidų jam buvo suteiktas kitoks pavadinimas“, - kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Panašus orlaivių takas nusidriekęs kitoje kurortinėje zonoje - pasienio ruože netoli Druskininkų. Tačiau jam suteiktas aerouostos statusas, todėl jokie apribojimai lengvųjų orlaivių skrydžiams čia netaikomi.
Kuršių nerijos gyventojams, daug metų svajojantiems apie patogų susisiekimą ne tik keliais, vandenimis, bet ir oro erdve, V.Žuko įsakymas trinktelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Kaip krašto saugumui ir gynybai gali pakenkti prie Nidos nusileidę maži lėktuvėliai?“ – stebėjosi Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.
Aerouosto reikia turistams
Nidos aviacijos aikštelę išbandęs padangių asas J.Kairys ir kiti aviatoriai neslėpė džiaugsmo, kad mažieji orlaiviai po keliolikos metų pertraukos vėl galės skraidyti virš Kuršių nerijos. Kai kurie senjorai, prisiminę čia tarpukariu veikusią sklandytojų mokyklą, net ašarą nubraukė. Jiems Nida – Lietuvos sklandymo sporto lopšys.
Įrengiant Nidos lauko aikštelę aviatoriams Bulvikio kyšulyje, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai leidus, buvo iškirsti saugiai oreivystei trukdę medžiai, atlikti būtini orlaivių kilimo ir tūpimo juostos ženklinimo darbai, pastatytas vėjarodis.
Aviacijos aikštelę administruojančiai Neringos savivaldybei išduotas Civilinės aviacijos administracijos leidimas, netgi suteiktas atskiras radijo dažnis pokalbiams su pilotais.
Nors Bulvikio kyšulyje nėra skrydžių reguliavimo centro, angarų, degalinės, sprendimus kilti ar leistis priima patys pilotai, pernai vasarą Kuršių nerijoje lankėsi apie 40 lėktuvų.
„Tokios aikštelės reikia turizmui – kurortas suklestėtų, sulauktume daugiau turtingų svečių, kurie mielai atskristų į Kuršių neriją nedideliais orlaiviais“, - įsitikinęs D.Jasaitis.
Pasienyje – įtartini skrydžiai
Kariškių potvarkis, sustabdęs lengvųjų orlaivių skrydžius į Kuršių neriją, nubraukė ir nemenkas valstybės investicijas – į Nidos orlaivių kilimo ir tūpimo tako statybas anksčiau buvo sukišta apie 5,5 mln. litų. Dar 30 tūkst. litų prireikė baigiamiesiems darbams.
Ne visi supranta, kodėl V.Žukas tarytum koks karo komendantas grėsmės akivaizdoje staiga aviatoriams uždraudė leistis su Kaliningrado sritimi besiribojančioje Kuršių nerijoje. Latviai ir estai Rusijos pasienio ruožuose civilinės aviacijos skrydžių taip nevaržo.
Kariškiai suskato stiprinti oro erdvės kontrolę pasienyje ties Baltarusija ir Rusija greičiausiai tik dėl to, kad ten vis dažniau pasirodo įvairių su reguliariaisiais reisais nesusietų skraidymo aparatų – esą tai gali būti ir žvalgybinio pobūdžio skrydžiai.
Kai vienas užsienietis oro turistas sportiniu lėktuvu iš Lietuvos netyčia įskrido į Baltarusijos erdvę, sujudo tenykščiai kariškiai - įsiplieskė kone diplomatinis skandalas.
Pilotai – ne priešai, o draugai
Lietuvos aeroklubo vadovų nuomone, V.Žuko potvarkis prieštarauja Aviacijos įstatymui ir gali pabloginti oreivystės sąlygas. Pasak jų, civilinių orlaivių skrydžiai paprastai ribojami tik ten, kur yra karinių objektų, poligonų, kur per pratybas susitelkia kariuomenės daliniai.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke galioja išskirtinis aplinkosaugos režimas, bet turistų pamėgtas draustinis, kuriame nuolat gyvena beveik ko ne penki tūkstančiai žmonių, nėra uždrausto arba riboto lankymo militarinė pasienio zona. Tokia ji buvo tik sovietmečiu, kai čia šeimininkavo rusai.
Todėl aviatoriai ir nesupranta, kodėl kariškiai, užuot ieškoję sąlyčio taškų, pasinaudoję bendradarbiavimo su civiline aviacija galimybėmis, stoja piestu - stengiasi jiems pakirpti sparnus.
„Švedijoje mažųjų lėktuvų savininkai kariškius informuoja apie ore, žemėje ir jūroje pastebėtus įtartinus objektus - taip prisideda prie krašto gynybos, paieškos ir gelbėjimo operacijų ore. Tik pas mus į oreivius vis dar žvelgiama skersai, kaip į priešus“, – apgailestavo Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius Tadas Klimavičius.
Oreiviai tikisi, kad V.Žuko įsakymas „Dėl leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bus atšauktas ar bent jau tobulinamas.
Investicijos - šuniui ant uodegos ?
„Jeigu asmenys kuo nors nepatenkinti, jie visada gali kreiptis į oro eismo paslaugų teikėjus dėl oro eismo zonų steigimo virš aviacijos teritorijų“, – situaciją Kuršių nerijoje santūriai komentavo Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Mindaugas Neimontas.
„Taip ir padarėme – kreipėmės į Vyriausybę, kad ji skubos tvarka inicijuotų Kuršių nerijos tvarkymo plano pataisas. Lengvieji lėktuvai vėl galėtų kilti ir leistis, jeigu lauko aikštelei prie Nidos būtų suteiktas aerouosto statusas“, - kalbėjo D.Jasaitis.
D.Jasaitis pripažino, jog nereguliuojami orlaivių skrydžiai virš Kuršių nerijos kelia grėsmę oro eismo saugumui - pyksta vietos gyventojai ir vasarotojai: „Neringa – ramaus poilsio vieta. Ne visiems patinka, kai virš gyvenviečių ir paplūdimių burzgia sraigtasparniai“.
Dėl Nidos aviacijos aikštelės pertvarkymo į aerodromą dar turės tarti žodį Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, rengianti draustinio planavimo dokumentų pataisas.
"Jeigu aplinkosaugininkai ir toliau kaišios pagalius, valstybės investicijos į Nidos oro uostą ir mūsų pastangos nuplauks šuniui ant uodegos“, - baiminasi D.Jasaitis.
Takas be skrydžių koridoriaus
Nedidelis oro uostas šalia Nidos įrengtas 1967 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, regioniniu aerodromu nustota naudotis, o vėliau jis, kaip civilinės aviacijos saugos reikalavimų neatitinkantis objektas, buvo uždarytas.
Senąjį taką pradėta rekonstruoti prieš keliolika metų. Vėliau, įšaldžius statybas, Nidos aerodromas vėl ilgam apmirė. Prieš šešerius metus, patvirtinus naująjį Kuršių nerijos tvarkymo planą, orlaivių leidimosi vieta įvardyta kaip aviacijos lauko aikštelė.
Įteisinto lėktuvų skrydžių koridoriaus virš Kuršių nerijos nebuvo anksčiau ir dabar nėra, todėl Nidos orlaivių takas prilygsta avariniams tūpimams skirtai lauko aikštelei, kuria aviatoriai kurį laiką naudojosi savo nuožiūra.
Asfaltuotu taku nedraudžiama naudotis iškylautojams, muzikos festivalių ir kitokių pramogų organizatoriams – susiderinę su KNNP direkcija, jie čia gali įsirengti scenas, aikštelėje ir šalia jos, kaip kempinge, pasistatyti savo palapines, automobilius.
