ES nori atsikratyti darbininkų iš Šiaurės Korėjos, tačiau yra vienas „bet“

Europos Sąjunga svarsto planą apriboti uždarbiautojams iš Šiaurės Korėjos galimybę patekti į šalių narių teritoriją kaip dalį savo pastangų sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai, kuri tęsia branduolinių bandymų ir raketų tobulinimo programas, rašo Japonijos laikraščio „Yomiuri Shimbun“ korespondentas Yuya Yokobori, remdamasis šaltiniu ES diplomatinėje tarnyboje.

ES statistiniai duomenys rodo, kad mažiausiai 624 Šiaurės Korėjos darbininkai, gavę vizas ar leidimus dirbti, praeitais metais teisėtai gyveno 10 ES valstybių narių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
ES statistiniai duomenys rodo, kad mažiausiai 624 Šiaurės Korėjos darbininkai, gavę vizas ar leidimus dirbti, praeitais metais teisėtai gyveno 10 ES valstybių narių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 24, 2017, 9:15 AM

Apribodama atvykėlių iš Šiaurės Korėjos įdarbinimą valstybėse narėse, ES ketina užkirsti kelią jų gaunamų atlyginimų persiuntimui į Pchenjaną branduolinėms ir kitoms grėsmę keliančioms programoms finansuoti.

Kai kurios ES valstybės narės nerodo didelio noro apriboti šiaurės korėjiečių įdarbinimą ,ir dabar svarbiausia, ar pavyks bloko šalims artimiausiu metu pasiekti bendrą sutarimą šiuo klausimu.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas neseniai paragino tarptautinę bendruomenę nebepriimti svetimšalių darbininkų arba repatrijuoti juos į Šiaurės Korėją. Birželio mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad šios šalies režimas per metus gauna šimtus milijonų dolerių iš savo žnonių priverstinio darbo užsienyje.

Prieš savaitę ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje buvo priimtas pareiškimas, kuriame griežtai smerkiamas Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimas. ES perspėjo Šiaurės Korėją, kad gali imtis papildomų vienašališkų sankcijų, o uždarbiautojų iš šios šalies atvykimo į Europos Sąjungą apribojimas kaip viena iš galimų priemonių tapo svarstymo objektu.

Kaip teigia kitas šaltinis ES diplomatinėje tarnyboje, diskusijas dėl apribojimo darbininkams iš Šiaurės Korėjos atvykti į Europą rengia Prancūzija. Šios šalies užsienio reikalų ministras Jeanas Yves Le Drianas per pirmadienį vykusį Užsienio reikalų tarybos posėdį pateikė pasiūlymą.

„Taryba išreiškia susirūpinimą dėl KLDR režimo veiklos, kuria siekiama gauti trūkstamos valiutos savo branduolinėms ir balistinių raketų bandymo programoms finansuoti ir ragina valstybes būti budrioms“, – sakoma pareiškime, aiškiai turint omenyje Šiaurės Korėjos darbininkus.

Tačiau, pasak šaltinio, viena Rytų Europos šalis paprieštaravo apribojimui. Formuluotė „darbininkų išsiuntimas“ nebuvo įtraukta į pareiškimą kaip frazės „KLDR režimo veiklos, kuria siekiama gauti trūkstamos valiutos“ pavyzdys. Manoma, kad tam paprieštaravo Lenkija.

ES statistiniai duomenys rodo, kad mažiausiai 624 Šiaurės Korėjos darbininkai, gavę vizas ar leidimus dirbti, praeitais metais teisėtai gyveno 10 ES valstybių narių. Iš to skaičiaus 534 žmones priėmė Lenkija, jie daugiausia dirba kaimyninės šalies laivų statyklose ir statybose. Nyderlandų mokslinių tyrimų institutas paskaičiavo, kad Šiaurės Korėja Lenkijoje kasmet uždirba apie 15 mln. eurų.

2015 metų spalio mėnesį Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba pranešė Nacionalinei asamblėjai, kad apie 58 tūkst. Šiaurės Korėjos darbininkų yra užsienyje, daugiausia Rusijoje ir Kinijoje. Ji teigė, kad šie darbininkai Phenjanui 2014 metais uždirbo 130 mln. JAV dolerių (111,6 mln. Eur).

Tuo tarpu Japonijos spaudos naujienų žurnalas „AFP-JIJI PRESS NEWS JOURNAL“, remdamasis Jungtinių Tautų informacija, praneša, kad Šiaurės Korėjoje patiriamas katastrofiškas maisto trūkumas dėl šaliai smogusios didžiausios per pastaruosius 15 metų sausros. Jungtinės Tautos ragina skubiai importuoti maisto produktų, kad nebetektų badauti vaikams.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pranešime sakoma, kad didelis kritulių stygius pirmąjį šių metų pusmetį smarkiai pakenkė gyvybiškai svarbioms žemės ūkio kultūroms šalyje, kurioje jau ir taip žmonių mityba yra nepakankama.

Sezoninių kritulių iškrito mažiau nei 2001 metais, ir galėjo „smarkiai pablogėti daugumos gyventojų aprūpinimo maistu sąlygos“, – sakė FAO atstovas Kinijoje ir Šiaurės Korėjoje Vincentas Martinas.

„Reikia skubaus įsikišimo, kad būtų galima paremti nukentėjusius ūkininkus ir užkirsti kelią tokiems nepageidaujamiems veiksmams stengiantis susidoroti su problema, kaip kasdien suvartojamo maisto kiekio mažinimas pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams“, – pridūrė V.Martinas.

Pastaraisiais dešimtmečiais Šiaurės Korėją periodiškai kankino badas, o praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio antroje pusėje iš bado mirė šimtai tūkstančių žmonių.

Net gerais metais daugiau kaip 40 proc. šios šalies gyventojų Jungtinės Tautos priskiria nepakankamai maisto gaunančių žmonių kateorijai.

Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį kritulių iškrito gerokai mažiau nei 2001 metais, kai dėl baisios sausros šalies grūdinių kultūrų derlius sumažėjo iki precedento neturinčio lygio.

Parengė Leonas Grybauskas 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: esminiai pokyčiai Vilniaus oro uoste