Todėl visai nenuostabu, kad vis dažniau girdima ir apie tai, kad Kauno oro uostas šalies skrydžių sostine turėtų išlikti ilgiau nei mėnesiui, mat ten geresnės perspektyvos oro uosto plėtrai, kuri atneštų naudos visai Lietuvai.
Mato galimybę augti
Tokios nuomonės laikosi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Ne paslaptis, kad Vilniaus oro uosto plėtros galimybės yra labai ribotos – aplink jį gyvenamieji namai, dideliems lėktuvams nusileidimą apsunkina virš Astravo atominės elektrinės esanti neskraidymo zona. Galiausiai nuolatinis didelis besileidžiančių lėktuvų srautas tiesiai virš vilniečių galvų būtų varginantis ir jų pačių nedžiugintų. Todėl sunku buvo tikėtis, kad iš šio oro uosto lėktuvai kada nors skraidys į San Fransiską ir Fortalezą“, – soc. tinkle „Facebook“ situaciją komentavo ekonomistas.
Pasak jo, Karmėlavos oro uostas labiau tinkamas plėtrai, o skraidantys lėktuvai, tuo atveju, nesileistų virš didelių gyvenamųjų rajonų.
„Karmėlavos oro uostas yra beveik Lietuvos centre jį patogiau pasiekti visų miestų ir miestelių gyventojams.
Vilniečiams, žinoma, šiek tiek diskomfortas, tačiau problemą visiškai išspręs ta „Rail Baltica“ atšaka, kuri ne šiaip sujungs Kauną ir Vilnių, bet ir leis vilniečiams iki Karmėlavos oro uosto nuvykti per 15 minučių. Atsiranda potencialas ne tik perimti nemažą Rygos oro uosto rinkos dalį, bet ir matyti reguliarius transatlantinius skrydžius“, – Kauno, kaip skrydžių sostinės pliusus, vardijo N.Mačiulis.
„Pats veiklos perkėlimas irgi, pripažinkime, įvyko gana sklandžiai, daugelis patenkinti paslaugų kokybe, giria net patys vilniečiai. Tiesa, dar lieka vienas nelengvas darbas – kažkaip pasakyti, kad čia ne „tik mėnesiui“... “, – komentavo ekonomistas.
Lietuvos oro uostų direktorius: rezultatas pasiektas visiems susivienijus
Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto teigimu, Kauno oro uosto sėkmė – visų Lietuvos oro uostų darbuotojų darbo rezultatas, o net ir svarstant apie tokį skrydžių sostinės perkėlimą, Kauno oro uostui būtų reikalingos didžiulės investicijos, kurios būtų reikalingos plečiant oro uosto infrastruktūrą.
„Sėkmingas veiklos perkėlimas iš Vilniaus oro uosto į Kauno oro uostą yra visų Lietuvos oro uostų darbuotojų intensyvaus darbo rezultatas. Šitam projektui buvo ruoštasi daugiau nei 2 metus. Pasiruošimo metu ir dabar, kai sostinės oro uosto veikla perkelta į laikinąją sostinę, Kauno oro uoste kartu dirba visų trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – darbuotojai.
Šis aviacinės veiklos perkėlimas yra laikinas sprendimas, planuotas tik Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos laikotarpiui. Sukurta infrastruktūra, procesai ir kiti resursai yra laikini, planuoti tik šiam laikotarpiui“, – tikino G.Almantas.
Anot jo, Kauno oro uostas, tokiu būdu, kokiu veikia šiuo metu, negalėtų veikti nei rudenį, nei žiemą, nei pavasarį.
„Lietuvoje sparčiai augančiam keleivių srautui aptarnauti būtų reikalingos žymios investicijos į Kauno oro uosto infrastruktūrą, taip pat į jo pasiekiamumą geležinkelių ir kelių transportu“, – pasakojo direktorius.
Reikėtų ir kazino, ir prekybos centrų
Tačiau turizmo verslo atstovai tokią idėją sutinka santūriai.
„Tolimoje perspektyvoje galvojant apie pagrindinio šalies oro uosto iškėlimą, reikėtų įvertinti visą transporto infrastruktūrą – pasirūpinti susisiekimu žemės transportu: tiek traukiniu, tiek autobusu, tiek automobiliu.
Plėtojant naują oro uostą, reikėtų pagalvoti, kad jis būtų patogus ne tik lietuviams, bet gal ir daliai kaimyninių šalių gyventojų. Taip pat reikėtų galvoti apie kitas su tuo susijusias paslaugas – viešbučių kompleksus, prekybos centrus, kazino“, – savo mintimis dalijosi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Tiesa, anot jos, Vilniaus oro uostas, kuris nutolęs tik 10 minučių kelio automobiliu nuo senamiesčio, o nuo pagrindinių verslo centrų – 15 minučių, yra didelis privalumas.
„Tai labai vertina tiek verslo turistai, tiek savaitgalio keliautojai“, – sakė Ž.Gavelienė.
Lygina su užsienio sostinėmis
Kad pagrindiniai Lietuvos oro vartai turėtų likti sostinėje, įsitikinę ir mūsų šalies turizmo prievaizdai.
„Net neabejojome, kad Kaunas puikiai susitvarkys su išaugusiais keleivių srautais. Jeigu po šio laikotarpio Kaunas išplės oro uosto pajėgumus ir pritrauks daugiau skrydžių, tai taps tik pridėtine verte mūsų šaliai.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad dalis dabartinės infrastruktūros, taip pat žmogiškieji ištekliai, Kaune yra laikini – reikėtų nemažų investicijų siekiant ambicijų tapti pagrindiniu šalies oro uostu.
Galbūt geografinė Kauno vieta yra optimali, tačiau Vilnius yra sostinė, čia sutelkta didžioji dalis verslo, kultūros, investicijų, daugiau verslo turistų, tad Vilniaus oro uostas tikrai liks pagrindiniu Lietuvos oro uostu. Juk ir kitose pasaulio valstybėse pagrindiniai oro uostai yra būtent sostinėse“, – kalbėjo laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktorės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Vilniaus oro uosto rekonstrukcija tęsis iki rugpjūčio 17 dienos, 23:59 val.
