Sojų, migdolų, avižų, ryžių pienas. Sojų grietinėlė. Augalinis sūris. Jogurtas iš kokosų kremo arba sojų.
Maisto produktų gamintojai akylai stebi mitybos tendencijas. Būtent vartotojų užgaidos juos paskatino įvairius iš augalų pagamintus gėrimus bei produktus pavadinti pienu, aliejinių augalų tepalus – sviestu, o visokius slėgtainius – sūriu.
Lentynos – tos pačios
Parduotuvėse iš migdolų, ryžių, kanapių ar kitokių sėklų pagaminti gėrimai atsidūrė pieno produktų skyriuose. Jų pakuotės taip pat supanašėjo su tikro pieno pakuotėmis, o kaina tikrai kandžiojasi.
Pavyzdžiui, „Alpro“ prekės ženklo „Almond Milk“ litrinė pakuotė elektroninėje parduotuvėje barbora.lt kainuoja 2,75 euro.
Gerai nors tiek, kad produkto apraše nurodyta, jog tai – migdolų skonio gėrimas, kuris už įprastinį pieną brangesnis tris kartus.
Kreminis kanapių pieno gėrimas kainuoja dar brangiau – 3,69 euro. Ekologiško migdolų gėrimo kaina siekia kone 4,5 euro, o jo etiketėje rašoma, kad tai gera alternatyva šviežiam pienui. Į Lietuvą tokie gėrimai dažniausiai importuojami iš Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos.
Įsiteikia pirkėjams
Migdolų, avižų ir visokių kitokių augalų gėrimus pieno produktų lentynose surikiavo ne tik didžiųjų tinklų parduotuvės. Jiems vietos skiria ir gerokai kuklesnius parduotuvių tinklus turinčios bendrovės.
„Pats tikrai neperku augalinio pieno. Tačiau esu paragavęs, mat jį geria dukros“, – patikino bendrovės „Utenos prekyba“ direktorius Robertas Miliauskas.
Didžiosiose šiai bendrovei priklausančiose Utenos parduotuvėse prekiaujama ir augaliniais pieno pakaitalais.
„Pastaruoju metu žmonės daug keliauja, ragauja įvairiose pasaulio šalyse gaminamų patiekalų. Ir patys nori jų pasigaminti. Taip atsirado poreikis ir mūsų parduotuvėse turėti tam tikrų lietuviams egzotiškų produktų.
Esame tik operatoriai – ne mes juk formuojame pirkėjų poreikius, bet stebime juos ir stengiamės juos patenkinti.
Yra paklausa, turi būti ir pasiūla. Netiektume nei migdolų, nei kitokio augalinio pieno, jei niekas jo nepirktų ir tektų mesti į atliekų konteinerius“, – kalbėjo R.Miliauskas.
Paklausa sparčiai didėja
Pasak bendrovės „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktoriaus Jauniaus Špakausko, „Maxima“ ekspertų analizuojami duomenys bei vartojimo tendencijų apžvalga liudija, kad pirkėjai vis labiau domisi sveika gyvensena bei vertinga mityba.
„Pirkėjų krepšelius vis dažniau papildo šviežias maistas – vaisiai ir daržovės, pieno produktai, duona ir jos gaminiai bei kiti.
Pastebime ir tai, kad labai sparčiai populiarėja vegetarizmo ir veganizmo mitybos kryptis. Reaguodami į šių pirkėjų poreikius dar šį pavasarį didžiosiose „Maxima“ tinklo parduotuvėse įrengėme specialius produktų skyrelius veganams ir vegetarams“, – sakė J.Špakauskas.
Augalinės kilmės – sojų, avižų, ryžių, įvairių riešutų ir kitokių gėrimų paklausa, palyginti su 2016-aisiais, išaugo net apie 80 proc. Todėl nuo 2016 metų tokių gėrimų asortimentą „Maxima“ padidino beveik dvigubai. Šiemet jau nupirkta beveik 300 tūkst. vienetų augalinės kilmės gėrimų.
Nedidelis asortimentas
Anot "Lidl Lietuva" atstovės Ievos Pačėsaitės. šios bendrovės tinkle prekiaujama tik ekologišku sojų gėrimu.
"Jo nuolat galima rasti visose mūsų parduotuvėse Lietuvoje - jį mėgsta pirkėjai. Daugiau veganiškų produktų mūsų pirkėjai gali įsigyti specialių pasiūlymų metu", - sakė I.Pačėsaitė.
Reikės keisti pavadinimus
Bet Europos teisingumo teismas nutarė, kad pats laikas sumaniai gamintojų rinkodarai pastoti kelią.
„Teismas nutarė, kad augalinės kilmės produktai negali būti vadinami gyvulinės kilmės produktų pavadinimais. Migdolų, ryžių, sojų pieno nebebus galima vadinti pienu“, – aiškino advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas Erikas Saukalas.
Ginčai dėl tokių pavadinimų pirmiausia kilo Vokietijoje, kurią užplūdo augaliniai pieno pakaitalai. Svarbiausias jų priešininkų argumentas – gamintojai pažeidžia konkurencijos taisykles vegetariškiems ir veganiškiems produktams suteikdami pieno produktų pavadinimus.
„Nutarta, kad apribojimai taikomi augalinės kilmės gaminiams – jiems nevalia tapti pienu, sviestu, grietine, sūriu, jogurtu.
Išimties tvarka šis principas netaikytinas apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo, pavyzdžiui, kokosų pienas ar žemės riešutų sviestas“, – paaiškino E.Saukalas.
Kepsniams iš sojų grėsmės dar nėra
Anot E.Saukalo, Teisingumo teismo sprendimas Lietuvoje daugiausia įtakos turės augalinių maisto produktų importuotojams, kurie yra atsakingi už importuotų prekių lietuvišką aprašą, esantį ant jų pakuočių.
Įmonėms teks keisti produktų aprašymuose nurodytus pavadinimus. To nepadarius atsiras Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pažeidimas. Už jį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti nuo 16 iki 600 eurų baudą.
Teisingumo teismo sprendimas susijęs tik su pieno produktais, todėl jis negalioja mėsos ar žuvies produktų pavadinimams.
Kol kas nėra uždrausta mėsos pakaitalus vadinti mėsos pavadinimais, todėl vegetarai kol kas gali mėgautis sojų kepsniais.
