TVOU duris keleiviams užvėrė liepos 14-ąją.
Nors kalbėta, kad buvo galima pertvarkos imtis naktimis, neužveriant oro vartų Vilniuje, kaip, pavyzdžiui, daryta užsienio oro uostuose, TVOU atkirto: rekonstrukcija per rimta, kad būtų galima taip daryti.
Tačiau kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija – ne paskutinis remontas artimiausiais metais. Rudenį bus paskelbta apie kitais metais prasidėsiantį TVOU terminalo remontą.
Kaip sakė TVOU direktorius Olafas Martensas, jis truks ilgai – net 3–4 metus.
„Rugsėjį pradėsime viso terminalo rekonstrukciją, kad padidintume oro uosto pajėgumus ir galėtume tinkamai aptarnauti augantį keleivių srautą “, – aiškino O.Martensas.
Suremontavo tualetus
„Dabar mums svarbiausias projektas – orlaivių kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija. Tačiau kartu atliekame ir kitų darbų. Griaunamas pastatas greta oro uosto A.Gustaičio gatvėje, ten bus įrengtas transporto mazgas, kuris itin reikalingas, kad būtų patogu važiuoti viešajam transportui“, – kalbėjo O.Martensas.
Jau suremontuoti ir 6 iš 15 terminale esančių tualetų. Vėl atsiversiantis oro uostas turės ir dar vieną restoraną bei kavinę. O rugsėjį bus pristatytas esminės terminalo pertvarkos planas ir skelbiami konkursai atlikti darbus.
Kodėl to nebuvo galima imtis remontuojant taką? „Šie darbai sudėtingi, jų nespėtume padaryti per mėnesį.
Jie bus pradėti kitų metų pradžioje ir baigti 2020 metais.
Mes turime iš esmės pertvarkyti visą išvykimo terminalą iki pat aviacinės patikros zonos.
Įrengsime naujus patikros punktus, pertvarkysime vadinamąją steriliąją zoną, komercinę prekybos zoną, padidinsime laukiamųjų salių plotą, atnaujinsime pasų kontrolės postus, padidinsime jų skaičių. Tam reikia kelerių metų“, – vardijo TVOU vadovas.
O.Martensas tvirtino, kad dėl terminalo remonto neprireiks uždaryti oro uosto: „Žinoma, kuriam laikui teks užverti vieną ar kitą erdvę, tačiau keleivius aptarnausime.“
Požiūris nesutampa
Remonto darbai Vilniaus oro uoste vyko ir prieš dešimtmetį.
2007 metais atidarytas keleivių terminalas, kuriame atskirti iš Šengeno ir ne Šengeno šalių atvykstantys keleiviai.
Tuomet paaiškėjo, kad ne Šengeno keleivių zona nepatogi: kad pasiektų išėjimą į miestą žmonėms tenka įveikti didelį atstumą ir laipioti iš pirmojo į trečiąjį, o paskui leistis iš trečiojo į pirmąjį aukštą. Taip yra iki šiol.
Kad tai reikia pertvarkyti, dar 2009-aisiais prakalbo Vilniaus oro uostą apžiūrėję ekspertai iš Vokietijos. „Už 200–300 tūkst. litų galime pertvarkyti šį architektūrinį nesusipratimą.
To imsimės kitų metų pradžioje. Jokių didelių griovimų neprireiks“, – sakė tuometis TVOU vadovas Tomas Vaišvila.
Tačiau dabartinis vadovas sakė, kad ne viskas taip paprasta. „Turime terminalą su savo istorija, praeitimi.
Esame numatę žingsnius padėčiai pagerinti, bet idealus variantas nebus pasiektas.
Tam reikėtų išvis nugriauti terminalą ir pastatyti naują“, – kalbėjo O.Martensas.
Siūlo plėtoti Kauną
Kol Vilniuje dėl orlaivių kilimo ir leidimosi tako nesileidžia lėktuvai, Kaunas išgyvena pakilimą – čia persikėlė dauguma skrydžių iš sostinės, o su jais – ir keleiviai.
Vis dažniau girdima, kad Kaunas šalies skrydžių sostine turėtų išlikti ilgiau nei mėnesiui, mat ten geresnės perspektyvos oro uosto plėtrai, kuri duotų naudos visai Lietuvai.
Antai ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad Karmėlavoje esantis antrasis šalies oro uostas galėtų tapti pagrindinis.
„Ne paslaptis, kad Vilniaus oro uosto plėtros galimybės labai ribotos – aplink jį gyvenamieji namai, dideliems lėktuvams nusileisti kliudo virš Astravo atominės elektrinės esanti neskraidymo zona“, – komentavo ekonomistas.
Tik laikinas sprendimas
Vis dėlto Lietuvos oro uostų įmonės (LTOU) generalinis direktorius Gediminas Almantas tikino, kad tokios vizijos įgyvendinti neįmanoma.
„Šis aviacinės veiklos perkėlimas yra laikinas sprendimas, planuotas tik Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcijos laikotarpiui.
Sukurta infrastruktūra, procesai ir kiti ištekliai yra laikini“, – tikino G.Almantas.
Toks, koks yra dabar, Kauno oro uostas negalėtų veikti nei rudenį, nei žiemą, nei pavasarį.
„Būtų reikalingos investicijos į jo infrastruktūrą, taip pat į geležinkelių, kelių transportą“, – kalbėjo LTOU vadovas.
Reikia ir kazino
Kad Vilniaus oro uostas, kuris yra tik 10 minučių kelio automobiliu nuo Senamiesčio, o nuo pagrindinių verslo centrų – 15 minučių, yra didelis privalumas tiek turistams, tiek verslo keleiviams.
Tuo įsitikinusi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Jos nuomone, plėtojant oro uostą reikėtų pagalvoti, kad jis būtų patogus ne tik lietuviams, bet gal ir daliai kaimyninių šalių gyventojų.
Taip pat nepamiršti kitų su tuo susijusių paslaugų – viešbučių kompleksų, prekybos centrų, kazino.
Kad pagrindiniai Lietuvos oro vartai turėtų likti sostinėje, įsitikinę ir mūsų šalies turizmo prievaizdai.
„Galbūt geografinė Kauno vieta yra optimali, bet Vilnius – sostinė, čia sutelkta didžioji dalis verslo, kultūros, investicijų ir daugiau verslo turistų, todėl Vilniaus oro uostas tikrai liks pagrindinis“, – kalbėjo laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kiekvieną dieną laiko lieka vis mažiau
Vilniaus oro uosto rekonstrukcija truks iki rugpjūčio 17 d. 23.59 val. Tikimasi, kad takas bus baigtas tiesti rugpjūčio 5 dieną, o 12 d. bus baigti ir kiti darbai.
Tad numatytas penkių parų rezervas, jei dėl nenumatytų aplinkybių remontininkai vėluotų.
