Nuo birželio, kai pateikti pirmieji mokesčių pakeitimų siūlymai, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultavosi, kaip derėtų tobulinti mokesčių ir socialinę sistemą. Vyriausybė tvirtina, kad priimti sprendimai kompromisiniai.
Tiesa, ekonomistai mano, kad rudenį, kai šiuos siūlymus svarstys Seimas, vėl kils svarstymų sumaištis.
Aktyviausi – žemdirbiai
Per konsultacijas sulaukta beveik 100 įvairių pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su PVM lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamojo turto mokesčiu.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė tarp naujų pateiktų mokesčių pertvarkos pakeitimų suradęs 3 sritis, kur pasiūlymai buvo geresni nei pirminiai – didesnė parama šeimoms ir mažiausiai uždirbantiems.
„Ypač daug palaikymo sulaukė NPD didinimas iki minimalios algos, parama šeimoms, smulkiojo verslo supaprastinimas, mokesčių atostogos ir investicijų skatinimas“, – sakė V.Šapoka.
Gera žinia regionams – siūloma transformuoti LEZ lengvatas ir leisti jomis naudotis visų verslo šakų atstovams regionuose, kurie prisidės prie regiono gerovės augimo.
Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė pasiūlymai atsisakyti lengvatinių PVM tarifų viešbučiams. Valdžia mano radusi kompromisą – įvesti naują, 15 proc., lengvatinį PVM tarifą.
Tokį pat lengvatinį tarifą siūloma įvesti ir centralizuotai tiekiamam šildymui bei karštam vandeniui.
Lengvatos bus taikomos ir dar kelioms prekių ir paslaugų grupėms – vaistams, viešojo transporto paslaugoms, knygoms, periodiniams leidiniams.
S.Skvernelis teigė iš koalicijos partnerių – socialdemokratų – išgirdęs pasiūlymą lengvatinį PVM taikyti ir maisto produktams, bet apie jį kol kas negalvojantis.
„Jau esame girdėję šiuos siūlymus. Mūsų manymu, šiandien reikia galvoti apie kitas galimybes – konkurencijos šiame sektoriuje ir žmonių pajamų didinimą“, – kalbėjo premjeras.
Švelnina toną, o lengvata - lyg paslėpta dotacija
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Kristina Kundelienė vyriausybės pateiktus mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymus vertina dvejopai: anot jos, sveikintinos numatytos skurdo mažinimo ir paramos šeimoms priemonės, vykdančių individualią veiklą skirtingose srityse apmokestinimo sąlygų suvienodinimas, didesnis brangaus NT apmokestinimas.
„Vis dėlto P krypties (paprastumas, teisingumas ir verslumas) priemonėse įžvelgiamas tam tikras Vyriausybės atsitraukimas, kur kas švelnesnis tonas“, - mano akademinio pasaulio atstovė.
Pasak jos, tai rodo faktas, kad užmojį peržiūrėti verslo liudijimų veiklos sąrašą atsisakant tam tikrų veiklų keičia siūlymas jį palikti tokį patį, tačiau iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą (o kodėl būtent iki tiek?), o žemės ūkio sektoriuje – į bendrą apmokestinimo sistemą įtraukti PVM registracijos ribą viršijančius žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, perėjimui į bendrą sistemą numatant 2 metų laikotarpį (ankstesnis pasiūlymas buvo visas žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų pajamas apmokestinti bendra tvarka).
„Labai daug diskusijų kelia „Sodros“ grindys“ ir „lubos“, peržiūrimi lengvatiniai PVM tarifai. Siūlomas įvesti naujas 15 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai teikiamam šildymui ir karštam vandeniui, mano nuomone, suteiktų dar daugiau papildomos nereikalingos painiavos, o 5 proc. PVM tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams bei keleivių vežimo paslaugoms – ypač abejotinas (faktiškai tai paslėpta dotacija). Be abejo, vertinti mokesčių ir socialinės sistemos pertvarkos priemones nuosekliau bus galima tik tuomet, kai pakeitimai bus surašyti į konkrečius teisės aktų pakeitimo projektus“, - kalbėjo K.Kundelienė
Pagaliau pasakė aiškiai
Ekonomistas Marius Dubnikovas pasidžiaugė, kad pagaliau Vyriausybė aiškiai pasakė, kad šie mokesčių pakeitimai skirti skurdui įveikti.
Anot jo, tai užkertą kelią interpretacijoms, esą iš vienų atimama, o kitiems duodama. Vėliau, 2019-aisiais, Vyriausybė žada užsiimti ir vidurine klase.
„Pagaliau formuojama nauja valstybės mokesčių politika. Viena, mokesčių sistemoje privalės dalyvauti ir ūkininkai. Antra, mažinami mokesčiai toms įmonėms, kurios siekia įdiegti ir naudoti naujas technologijas. Taip atsiranda papildoma investicijų paskata.
Norima, kad Lietuva būtų ne tik agrarinė, bet taptų ir aukštų technologijų valstybe, kurioje darbo našumas būtų didelis“, – sakė M.Dubnikovas.
Tačiau ekonomistas įžvelgia ir komplikuotų siūlymų.
„Mokesčių pertvarka kainuos 600 mln. eurų. Geroji pusė – nebus kišama ranka į kitą kišenę, nebus didinami kiti mokesčiai. Kita vertus, programa gali paskatinti infliaciją – žmonės juk leis tuos didesnius pinigus.
Kitas trūkumas – tai PVM viešbučiams. Juose 60 proc. svečių yra užsieniečiai. Tai ir yra apgyvendinimo paslaugų eksportas. PVM tarifas didinamas nuo 9 iki 15 proc. ir tai nėra sąžininga“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Jis mano, kad slidus ir siūlymas dėl „Sodros“ „grindų“: „Yra daugybė atvejų, kai žmonės dirba 0,1 ar 0,5 etato. Buvo siūloma, kad tokie darbuotojai turi mokėti „Sodrai“ ir nuo minimalaus atlyginimo. Nes tas gabalėlis etato – šešėlio apraiška. Jei žmogus po tokį gabalėlį etato dirba keliose vietose, akivaizdu, kad jis tik formaliai pasirašo algalapiuose, nedalyvaudamas „Sodros“ sistemoje ir nieko nekaupdamas senatvei.
Tokių darbuotojų Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių, ir tai opi problema. Gaila, kad šitos nuostatos programoje neliko.“
Skatintų emigraciją
DNB banko analitikas Povilas Stankevičius teigiamai vertino MMA ir NPD sulyginimą – toks žingsnis mažins žemiausias pajamas gaunančių mokestinę naštą. Siūlomos „Sodros“ grindys – 380 eurų pajamų dydis, neapmokestinamas 3 proc. įmokomis „Sodrai“, taip pat skatintų ekonomiką išeiti iš šešėlio.
„Išmokos už vaikus nėra efektyviausias būdas mažinti socialinę atskirtį ir gerinti nepasiturinčiųjų padėtį. Pirmiausia, išmokas už vaikus gali gauti visi asmenys – nepriklausomai nuo pajamų, tad tokia parama gali būti labai neefektyvi. Taip pat tokios išmokos neskatina gyventojų užsidirbti ir kurti vertę savo jėgomis.
Išmokos už vaikus neišspręs ir demografinės gimstamumo problemos Lietuvoje. Norint didinti gimstamumą reikia auginti vidurinę klasę ir suteikti galimybes gyventojams pasiekti stabilią finansinę būseną“, – kalbėjo P.Stankevičius.
Jo manymu, Vyriausybė turėtų būti orientuota ne į gyventojų išlaikymą socialinėmis garantijomis – prijungimą prie gyvybės palaikymo sistemos. Vienas iš mokesčių politikos tikslų Lietuvoje turėtų būti mažinti gyventojų, kuriems toks gyvybės palaikymas yra reikalingas, skaičių.
Analitiko teigimu, PVM lengvatos taip pat nėra efektyviausias būdas gerinti ekonominę padėtį. PVM lengvatomis gali naudotis ir dideles, ir mažas pajamas uždirbantys gyventojai, todėl toks būdas kovoti su socialine ir pajamų nelygybe yra neefektyvus – dėl lengvatos nesurinktos PVM pajamos valstybės biudžete pajamų nelygybę sumažina tik labai nedaug.
Nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčiai taip pat užkrauna naštą vidurinei klasei. Gyventojai, susitaupę pinigų būstui įsigyti, jau kartą sumokėjo valstybei pajamų mokestį. Tad kad galėtų turėti kiek brangesnį nuosavą nekilnojamąjį turtą, vidurinės klasės atstovai turės mokėti dar daugiau mokesčių.
„Taip pat ilguoju laikotarpiu dėl infliacijos net ir ne itin prabangaus nekilnojamojo turto kainos pakiltų virš dabartinių mokesčio pasiūlyme nurodytų NT vertės „grindų“. Todėl ilgesniu laikotarpiu, nekeičiant vertės ribos, nuo kurios mokamas NT mokestis, už NT turėtų mokėti beveik visi gyventojai, turintys net ir ne prabangų, o vidutinės kokybės būstą. Šis pasiūlymas skatintų vidurinės klasės emigraciją“, – sakė P.Stankevičius.
Laukia kakofonija
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Poviliauskas teigė, kad paskelbtas galutinis Vyriausybės siūlymas dėl mokesčių politikos pokyčių tik nedaug skiriasi nuo prieš porą mėnesių paskelbto pradinio varianto, tad labai didelių netikėtumų nėra.
„Kaip ir buvo galima laukti, didesni pokyčiai, palyginti su pirminiu variantu, matyti jautriausiose ir didžiausių diskusijų kėlusiose srityse. Iš pateiktų siūlymų teigiamai vertinčiau lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams, nes bent teoriškai tai turėtų atpiginti tokius vaistus“, – mokedčių pakeitimus komentavo jis.
Neigiamai jis vertino ūkininkų išsikovotą sprendimą į leidžiamas sąnaudas nurašyti žemės įsigijimo sąnaudas: „Man atrodo, pasaulyje taip niekur nėra, nes žemė nėra kaip kitas ilgalaikis turtas, ji nenudėvima, todėl čia būtų tiesioginė dovana ūkininkams.
Apskritai mokesčių pakeitimai, kai NPD prilyginamas MMA ar įvedamas NPD darbuotojo pensijų socialiniam draudimui (3 proc. nuo bruto algos), yra aiškiai skirti mažiausiai uždirbančiųjų asmenų pajamoms į rankas didinti, ir tai, aišku, padės bent šiek tiek pagerinti jų padėtį“, – kalbėjo ekonomistas.
Po šių pokyčių Lietuvoje mažiausiai gaunančių asmenų apmokestinimas bus mažiausias Baltijos šalyse, o tai, jo nuomone, tikrai yra neblogas laimėjimas.
„Daliai darbdavių tikrai nepatiks siūlymas įvesti socialinio draudimo įmokų skaičiavimą nuo vadinamųjų „grindų“ – MMA, net jeigu įdarbinama mažesniu negu visu etatu.
Vis dėlto manau, kad tiesiog aukojami sąžiningi verslai, kai išties žmonės dirba mažiau negu etatu, dėl nesąžiningų verslų, kurie piktnaudžiauja tuo ir neskelbia tikrosios algos (vis dėlto tokių yra daugiau negu pirmųjų). Galiausiai nemažai techninių pakeitimų yra inovatyvių ir investuojančių verslų skatinimo priemonėse, o tai turėtų patikti įmonėms“, – sakė T.Poviliauskas.
Peržvelgus visą mokesčių pakeitimą iš viršaus, galima sakyti, kad visi šie siūlymai iš esmės nepakeičia mokesčių sistemos ir tai yra daugiau ankstesnių siūlymų bei vykdytos politikos tęsinys bei tam tikrų skylių kamšymas – taip viską apibendrino ekonomistas.
„Tikėtina, kad ši vyriausybė tokiais subalansuotais pasiūlymais stengiasi nepersistengti ir nebūti pernelyg agresyvi pirmaisiais savo darbo metais, juolab kad Seime rudenį, matyt, bus sulaukta pluošto naujų siūlymų ir prasidės tikra kakofonija siekiant patobulinti dabartinius siūlymus tiek iš valdančiosios partijos partnerių, tiek ir opozicijos.“, – kalbėjo T.Poviliauskas.
