Ekstremali situacija visame Jonavos rajone praėjusią savaitę buvo paskelbta paaiškėjus, kad Šilų kaime įsikūrusiose „Beržų komplekso“ kiaulidėse aptiktas afrikinio kiaulių maro virusas.
Įtarimai kilo išaugus kritusių kiaulių skaičiui, o atlikti tyrimai išsklaidė visas likusias abejones.
Nuspręsta visas apie 23,5 tūkst. kiaulių numarinti dujomis ir užkasti netoli bendrovės teritorijos iškastoje duobėje.
Teks sunaikinti likusius pašarus, medikamentus ir net menkaverčius daiktus.
Yra ir gera žinia – likusiose trijose Jonavos rajono bendrovės „Beržų kompleksas“ kiaulių fermose maras nebuvo nustatytas.
Jose auginama per 14 tūkstančių kiaulių.
Triūsia visi darbuotojai
„Naikinamos kiaulės ir pašarai, maždaug pusė darbo jau atlikta“, – pasakojo Jonavos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Diana Šutovienė.
„Beržų komplekse“ šiuo metu be poilsio dienų dirba visi jos pavaldiniai, taip pat specialistai iš dar keturių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių. Jiems talkina 30 bendrovės darbuotojų.
D.Šutovienė vylėsi, kad ketvirtadienį visos kiaulės jau bus sunaikintos, tačiau darbų laiką gali pratęsti nepalankūs orai. Jeigu prasidėtų stiprus lietus, sunkiasvorėms transporto priemonėms gali kilti sunkumų privažiuoti prie specialiai iškastų duobių.
Pasak D.Šutovienės, dirbant tenka imtis didžiausių atsargumo priemonių – dezinfekuojamos patalpos, transporto priemonės, keliai.
Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią viruso plitimui. Auginti kiaules tose pačiose fermose bus galima ne anksčiau kaip po 4 mėnesių.
Taršos pavojaus neįžvelgia
Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas, bet Šilų apylinkėse gyvenantys jonaviškiai išsigando, kad užkasus tūkstančius numarintų kiaulių gali būti užteršti gruntiniai vandenys.
Gyventojai stebėjosi, kodėl nugaišinti gyvūnai užkasami, o ne sudeginami. Veterinarai paaiškino, kad pastarasis būdas būtų brangesnis, o gabenant kiaules dideliais atstumais kiltų pavojus išplatinti užkratą.
D.Šutovienė pridūrė, kad su geologais vyko pakartotinės konsultacijos ir specialistai patikino, esą grunto struktūra tinkama užkasti gyvūnus, jokio pavojaus nėra.
„Bendrovės teritorijoje daugybę metų įrengtos didelės srutų talpyklos, tačiau net jos nepakenkė gruntiniams vandenims, todėl užkastų kiaulių keliamą pavojų prilyginčiau nuliui“, – įsitikinusi D.Šutovienė.
Siekiant nuraminti vietos gyventojus atliekami jų šulinių vandens tyrimai.
Įtarimai krito ant šernų
2011 metais „Beržų komplekse“ buvo aptiktas klasikinis kiaulių maras – tąkart bendrovėje buvo sunaikinta apie 16 tūkstančių gyvūnų. Bendrovė išliko gavusi draudimo išmoką. Kiaulės, kurias teks sunaikinti šiemet, taip pat buvo apdraustos.
Prieš trejus metus Lietuvoje nustatytas afrikinis kiaulių maras yra virusinė kiaulių ir šernų liga, kuria galima apkrėsti ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio kontakto būdu – per drabužius, transportą, pašarus, maisto produktus.
Beveik neabejojama, kad ir į „Beržų kompleksą“ kiaulių maro užkratas pateko nuo šernų.
Specialistų skaičiavimais, bendrovės nuostoliai sieks kelis milijonus eurų, o bendri kiaulių maro nuostoliai šalyje jau skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų.
Nukentėjo ir kaimynai
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 m. pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Vakar Latvijos Daugpilio rajono kiaulių auginimo įmonės „Latgales bekons“ fermoje irgi patvirtintas afrikinis kiaulių maras, pranešė agentūra BNS.
Fermoje auginama apie 6 tūkst. kiaulių, kurios bus sunaikintos.
Įvestas karantinas – apsauginė zona trijų kilometrų spinduliu ir priežiūros zona 10 kilometrų spinduliu aplink fermą.
„Latgales bekons“ galės teikti prašymą nuostoliams dėl šioje fermoje augintų kiaulių sunaikinimo ir fermos dezinfekavimo išlaidoms kompensuoti.
70 darbuotojų turinti „Latgales bekons“ pernai uždirbo 74,2 tūkst. eurų pelno, apyvarta siekė 1,676 mln. eurų.
