Lenkijos vyriausybės paskelbti planai statyti vieną didžiausių Europos oro uostų sukėlė netylančius ekonomistų ginčus.
Tarp Varšuvos ir Lodzės iškilsiantis milžinas per metus turėtų aptarnauti net 50 milijonų keleivių.
Tik nemenka užduotis bus tiek jų pririnkti. Mat kompozitoriaus Fryderyko Chopino vardu pavadintas didžiausias Lenkijos oro uostas Varšuvoje pernai aptarnavo 12,8 mln. keleivių, o visi šios šalies oro uostai – 34 mln.
Vieni ekonomistai giria tokį drąsų vyriausybės sprendimą, tačiau kiti jį vadina ekonomiškai nepagrįstu svaičiojimu, politiniu pasipuikavimu.
Mes iššūkį Vokietijai
Kad sprendimas statyti tokio dydžio naują oro uostą yra politinis, paliudijo valdančiosios nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
„Lenkija nebebus provincija. Mes negalime sutikti su tuo, kad esame šalis, kurios oro uostai yra kelio pradžia į didžiuosius Vokietijos oro uostus, tokius kaip Frankfurto ar Berlyno“, – išrėžė J.Kaczynskis.
Todėl dėl skelbiamos kritikos antidemokratiniams procesams Lenkijoje vokiečių nemėgstantis įtakingas politikas džiaugsmingai pritarė naujo oro uosto statybai.
Bet Varšuvos transporto mokslinio tyrimų instituto profesorius Wlodzimierzas Czyczula įspėjo, jog planai laimėti konkurencinę kovą su Vokietijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės milžiniškais tranzitiniais oro uostais yra atitolę nuo realybės.
„Šios svajonės yra grįstos tik ambicijomis, o ne racionalumu“, – pareiškė profesorius.
Prašys kinų pagalbos
Gana greitai tapo aišku, kad statybai nebus galima gauti ES paramos, todėl vyriausybė pradėjo derėtis dėl finansavimo su Kinija.
Apie tai pranešė iš vizito Pekine grįžęs užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.
Po to Investicinio Azijos banko vadovai paskelbė pasiryžę finansuoti statybą.
Vyriausybės įgaliotinis šiuo klausimu Mikolajus Wildas tvirtino, kad oro uostas galėtų tapti kinams vartais į Europos Sąjungos rinkas.
M.Wildas ekonominiu kanibalizmu pavadino ankstesnių vyriausybių patvirtintą strategiją decentralizuoti oro skrydžių rinką plečiant mažų regioninių oro uostų tinklą.
Pastarieji gali pasiūlyti tik kelias skrydžių kryptis, o norinčius keliauti toliau gabena į didžiuosius oro uostus užsienyje, leisdami jiems pelnytis.
Kaina verčia iš koto
Vyriausybės įgaliotinis tvirtino, jog naujasis statinys pritrauks daugybę skrydžių kompanijų, nes iš čia bus galima keliauti po visą pasaulį.
Teigiama, kad iš šio oro uosto bus patogu pasiekti magistrales bei geležinkelius, todėl keliones iš čia pamėgs tiek vietos gyventojai, tiek užsienio turistai.
M.Wildo įsitikinimu, Lenkija yra tiesiog pasmerkta statyti tokį milžiną, nes Varšuvos Chopino oro uostas nebeturi galimybių plėstis ir po keliolikos metų taps per mažas.
Kol kas vyriausybinė komisija skaičiuoja, kiek atsieis darbai, o rudenį planuoja skelbti tarptautinį konkursą projektui parengti. Manoma, jog statybos gali trukti netgi dešimtmetį, o jų kaina sieks apie 30 mlrd. zlotų (per 7 mlrd. eurų).
Įspėjo dėl bankrotų
Tačiau oro transporto ekspertė, ekonomikos profesorė Anna Konert įsitikinusi, kad kol lenkai, palyginti su vakariečiais, nėra turtingi ir skraido mažai, toks milžiniškas oro uostas niekaip nepasiteisins.
Profesorė tvirtino, kad pastačius jį bankrutuos aplinkinių miestų oro uostai, nors dauguma jų visai neseniai pastatyti arba renovuoti.
A.Konert stebėjosi vyriausybės užmojais ateityje likviduoti Varšuvos Chopino oro uostą, nors jo atnaujinimas baigtas vos prieš metus, o aplink pristatyta daugybė viešbučių ir logistikos sandėlių.
Be to, prieš penkerius metus Varšuvos pašonėje iškilo naujas Modlino oro uostas.
Siūlo geriau sujungti
Profesoriaus W.Czyczulos manymu, valstybei kur kas labiau apsimokėtų imti pavyzdį iš Londono ir Paryžiaus – šių miestų pakraščiuose yra po kelis oro uostus. Lenkija savo ruožtu galėtų suvienyti Chopino ir Modlino oro uostų pajėgas, sujungdama juos greitąja traukinių linija.
Šis projektas būtų keturis kartus pigesnis ir greičiau įgyvendinamas. W.Czyczula spėjo, kad visiškai naujo oro uosto planai liks tiktai popieriuje, nes TTP iš pradžių skelbė statybas užbaigsianti 2022 metais, o dabar žada skrydžius pradėti tiktai 2028 metais.
Tačiau net ir tuo tiki mažuma ekspertų.
Kiti įspėjo, kad naujojo oro uosto likimas gali būti toks pat, kaip ir atominės elektrinės: ją žadama statyti jau 40 metų, bet vis nerandama tam lėšų.
