Kai puikuojamasi rekonstruotu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taku, aplinkiniai gyventojai jaučiasi tokie pat pamiršti, kokie buvo ir anksčiau.
Jau penktadienį atidarius taką jie suprato, kad jų bėdų dėl oro uosto keliamo triukšmo niekas nė nemėgino spręsti.
Šioje srityje į priekį nebus pasistūmėta ir vėliau: remontuos oro uosto terminalus, sales ir niekam nerūpės, kad dėl vis vėliau išskrendančių ir atskrendančių lėktuvų Naujininkuose ar Salininkuose gyvenantys vilniečiai negali užmigti.
Sodo namo niekas neperka
Rodūnios Sodų gatvėje gyvenanti Valerija Litvinskaja, penktadienio rytą išgirdusi kylančio lėktuvo gausmą, nusistebėjo, kodėl taip vėlai pirmasis išskrenda. Vėliau sūnus paaiškino, kad ne visi lėktuvai kilo iš Vilniaus.
Kai kurie skrydžiai penktadienį buvo numatyti iš Kauno.
„Kai nuvažiuoju pasisvečiuoti pas sūnų į Širvintų rajoną, kelias dienas jaučiuosi pavargusi. Vakare atrodo, kad netgi ranką sunku pakelti. Paskui atsigaunu, džiaugiuosi, kad bent mano sūnus laimingas. Jam nebereikia kentėti dėl triukšmo“, – pasakojo V.Litvinskaja.
Ji neslėpė – triukšmas labai vargina. Moteriai kelis kartus nepavyko parduoti nuolatiniam gyvenimui pritaikyto sodo namo prie oro uosto. Arba jis išvis nieko nedomino, arba siūlė labai mažą kainą.
Pastarąjį kartą už sodo namą ir 10 arų sklypą V.Litvinskajai buvo pasiūlyta 17 tūkst. eurų. Anot vilnietės, už tiek net kambario sename bendrabutyje nenusipirksi.
Plyšauja kaip skerdžiami
Prie Vilniaus oro uosto prigludusioje A.Gustaičio gatvėje Galina gyvena nuo 1963-iųjų.
„Pasidžiaugėme tyla ir užteks. Bjauriausia, kad vis daugiau lėktuvų skraido naktį. O dieną prie jų triukšmo per tiek metų pripratome.
Beveik nebeskiriame – ar automobilis važiuoja, ar lėktuvas skrenda“, – šyptelėjo moteris.
Ji pridūrė, kad triukšmingi ne tik lėktuvai, bet ir keleiviai. Kai kurie atkeliavę į Vilnių jaučiasi lyg miške – rėkia kaip skerdžiami. Ir niekas jų nesutramdo.
Galinos žodžiais, mėnesį visa A.Gustaičio gatvė gyveno kaip kaime. Dabar teks prisiminti miesto gyvenimą.
Kai turi laiko, keleiviai iš oro uosto užklysta pasidairyti ir į A.Gustaičio gatvę. Ne kartą darbuodamasi prie namų Galina pajuto įbestą žvilgsnį.
Triukšmo būdavo mažiau
Tuo metu oro uoste dirbusi ir netoli jo gyvenusi Liudmila tikino, kad dabartinio triukšmo lygio neįmanoma lyginti su sovietmečiu.
Vien An-2 lėktuvų Vilniuje bazavosi 70, Jak-42 – 15, o Tu-134 – 12. Kiekvienais metais oro uoste vis ką nors perplanuoti, pertvarkyti tekdavo, kad sutalpintų lėktuvus.
Liudmilos žodžiais, nors tais laikais lėktuvų buvo daugiau, triukšmo prevencijai buvo skiriamas nemenkas dėmesys: stengtasi naktimis neskraidyti, ankstyvą ir vėlyvą metą nešildyti variklių. Todėl ir triukšmo būdavo mažiau.
O dabar, anot Liudmilos, lėktuvai į Vilnių tik atskrenda, susodina keleivius ir išskrenda. Niekas nebeatlieka jų bandymų, techninės priežiūros.
Priverčia greičiau kilti
Lėktuvų skleidžiamą triukšmą gyvenamoje aplinkoje tyrusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantė Monika Bartkevičiūtė prognozavo, kad ši problema dar ilgai darys įtaką būsto kainai, kuri aplink oro uostą kur kas mažesnė.
Bet didžiausia bėda – triukšmas, kuris viršija Lietuvos higienos normose išvardytas ribas.
Gyvenamųjų pastatų miegamuosiuose kambariuose, priklausomai nuo laiko, leistinas 45–55 decibelų triukšmas.
O orlaiviams leidžiantis triukšmo lygis siekia nuo 70 iki 83 decibelų. Kylant kai kuriems lėktuvams garso lygis siekia 74–79 decibelus.
M.Bartkevičiūtė pastebėjo, kad vienas efektyvus problemos sprendimo būdas sumažinant triukšmą – priversti lėktuvą kuo greičiau pakilti ir nuskristi. Tai pasiekiama lėktuvui kylant kuo statesniu kampu. Taip atstumas tarp lėktuvo ir po juo esančių gyvenamųjų namų didėja greičiau, todėl triukšmas skleidžiamas trumpiau.
Tačiau ar Vilniaus oro uoste tai kam nors rūpi? Lėktuvai vis dažniau skrenda net virš miesto centro.
Skundų išvengti nepavyks
Vilniaus oro uosto atstovės Indrės Baltrušaitienės žodžiais, per 35 dienas trukusią rekonstrukciją dėmesys buvo telkiamas į kilimo ir tūpimo taką. Triukšmo kontrolės srityje jokių naujovių neįdiegta.
Kada ir kokios priemonės mažinant triukšmą aplinkiniams gyventojams palengvins gyvenimą, I.Baltrušaitienė negalėjo pasakyti.
Aptakiai apie jas kalbama ir oro uosto iki 2019 metų patvirtintame strateginiame plane.
2515 metrų kilimo ir tūpimo takas leidžia per valandą priimti ir išleisti 26 lėktuvus, tačiau būtina padidinti terminalo keleivių srautų laidumą.
Bet kartu strateginiame plane užsimenama, kad tikėtini gyventojų skundai su reikalavimais atlyginti žalą dėl Vilniaus oro uosto sukeliamos taršos, apriboti oro uosto veiklą naktį.
