Lošimų srityje valstybė iš esmės neturi jokios aiškesnės strategijos. Ne sykį bandyta prastumti vienai ar kitai grupei palankesnes įstatymų pataisas, o šio verslo pasamdyti lobistai Seime neršė ir greičiausiai tebeneršia be perstojo.
Ypač pasižymėjo Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) atstovai. Ankstesnės kadencijos parlamente lobistams pavyko rasti net tokių politikų, kurie ragino grąžinti lošimo aparatus į barus ir kavines. Apie tai svarstė, pavyzdžiui, socialdemokratų senbuvis B.Bradauskas.
Tuo metu NLŽVA prezidentas S.Kacas praėjusiais metais viešame kreipimesi dėstė, kad Lietuvos lošimų ir loterijų sektorius tampa lotyniškų oligarchų įkaitu (turėta galvoje Lotynų Amerika).
Dabartinė valdžia tokius argumentus, regis, išgirdo – bent jau dėl loterijų. O jų organizatoriams Finansų ministerijos parengta nauja Loterijų įstatymo redakcija sukėlė šoką.
Žinoma, projekte yra ir nuostatų, su kuriomis tiek Loterijų asociacija, tiek visuomenė turėtų sutikti.
Tačiau priemonės tam numatytos tikrai perteklinės.
Antai siūloma neleisti įsigyti loterijos bilietų naudojantis parduotuvių savitarnos terminalais, nors juose sumokėti už alų ar konjaką niekas nedraudžia, jei konsultantas patvirtina pirkėją esant tinkamo amžiaus.
Vis dėlto yra ir kur kas keistesnių siūlymų. Jei įstatymas įsigaliotų toks, koks yra surašytas dabar, Lietuvoje neliktų populiarių tarptautinių „Eurojackpot“ ar „Vikinglotto“ loterijų.
Mat yra reikalavimas, kad visi naudojami įrenginiai būtų sertifikuoti Lošimų priežiūros tarnybos.
Mūsų rinka pernelyg maža, kad šių loterijų rengėjai patys imtųsi tokios procedūros. Savo ruožtu sunku patikėti, kad lietuviai lošimų prievaizdai keliautų į užsienio šalis, kuriose ridenami kamuoliukai, ir tikrintų, ar tik ta įranga nemausto patiklių žaidėjų.
Neaišku, kaip būtų ir su seniausia bei populiariausia loterija „Teleloto“ – dėl painių projekto formuluočių gali būti uždrausti žaidimai televizijos studijoje.
Savo ruožtu momentinių loterijų rengėjams tektų perspausdinti nemenką dalį bilietų, nes juose negalės būti su lošimais susijusių vaizdų ar pavadinimų, pavyzdžiui, bingo, pokeris, ruletė.
Negana to, pasiūlyta uždrausti loterijų reklamą, jei ji siejama su dalyvių pagerėjusia sveikata, asmeninių ar finansinių problemų sprendimu, socialine sėkme. O loterijas rengti galėtų tik finansiškai patikimi asmenys, atitinkantys aukštus patikimumo, reputacijos ir kitokius standartus.
Kitaip tariant, numatyta gerokai griežčiau reguliuoti loterijų rinką.
Tačiau ar būtent ji kelia didžiausią grėsmę visuomenei? Galbūt gyventojai dažniausiai prasilošia pirkdami nutrinamus ar kitokius bilietus?
Anaiptol. Juk kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad lošimų automatai arba juolab kazino lošimai sukelia kur kas stipresnę priklausomybę.
Pinigai irgi sukasi skirtingi. Antai per pirmąjį šių metų pusmetį visų lošimo rūšių pajamos Lietuvoje siekė daugiau nei 448 mln. eurų, loterijų – 42,962 mln. eurų. Lošimų organizatoriams liko beveik 47 mln. eurų, loterijų – 18,9 mln. eurų.
Šįmet bendrovės „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis loterijų žaidėjų bilietus perka kartą per savaitę, o tik 8 proc. – bent kelis kartus. Kiti – rečiau. Be to, tam vieno pirkimo metu skiriama ne daugiau kaip 5 eurai. Į lošimo namus su tokia suma net neužsuksi.
Užtat loterijų rengėjai pirmauja kitose srityse. Antai šios veiklos lyderė „Olifėja“ praėjusiais metais loterijų mokesčio bei loterijų įmonėms privalomos 8 proc. labdaros sumokėjo daugiausia – 9,4 mln. eurų. Antroje vietoje liko „Top Sport“ su 2,16 mln., trečioje – kazino versle pirmaujanti „Olympic Casino Group Baltija“ su 1,89 mln. eurų.
Jeigu Finansų ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų, praradimai lauktų ne tik pačių loterijų rengėjų, bet ir jų remiamų sportininkų, menininkų.
Tarkime, nutraukus „Eurojackpot“, „Vikinglotto“ bei „Teleloto“ loterijas biudžetas kasmet netektų 2,2 mln. eurų loterijų mokesčio, daugiau nei 2 mln. eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių. O labdarai skiriamos lėšos sumažėtų daugiau nei 3,5 mln. eurų.
Kam tai galėtų būti naudinga, sunku suvokti. Bet akivaizdu, kad „valstiečiai“ nusprendė paskelbti kovą ne tikriems lošimams, o loterijoms. Kodėl? Atsakymų gali būti įvairių.
Tarkime, seniai aišku, kad jau minėta NLŽVA tikrai nedega meile loterijų organizatoriams. O kas anksčiau konsultavo šią asociaciją viešųjų ryšių klausimais? Žinomas tinklaraštininkas L.Ulevičius, kuris lyg tyčia dabar tokias pat paslaugas teikia „valstiečiams“.
Žinoma, tai gali būti ir sutapimai, tačiau dabartinės valdžios veiksmai ir sprendimai verčia manyti, kad tie sutapimai nėra atsitiktiniai.
