Priežastis – pesimizmas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą ir lietuvius pristato kaip vieną daugiausia alkoholio išgeriančių tautų. Štai 2016 metų gegužės mėnesį paskelbti duomenys, pasak PSO, rodė, kad lietuvis vidutiniškai per metus suvartoja per 18 litrų gryno alkoholio. Lietuva lenkia tokias šalis kaip Baltarusija, Moldova ir Rusija.
„Gėrimas darbe įvairiomis progomis buvo toleruojamas dar nuo sovietmečio, tačiau šiandien mes vis dar matome alkoholio vartojimą darbe krikštynų ar laidotuvių progomis“, – sakė 37-erių kunigas K.Dvareckas.
Silpna Lietuvos vyrų psichikos sveikata, kaip rašo portalas, taip pat vaidina didelį vaidmenį. 2014 metų PSO duomenimis, net 16,7 proc. Lietuvos vyrų piktnaudžiavo arba buvo priklausomi nuo alkoholio.
Pasak Kauno Vytauto Didžiojo universitete dirbančio psichologo Visvaldo Legkausko, didžiausia viso to priežastis – Lietuvos pesimizmas.
„Gyvenimas čia nėra toks blogas ar prastas, bet mes turime tokį charakterio bruožą ir savo liūdesį skandiname alkoholyje“, – sakė V.Legkauskas.
Įkūrė kursus
K.Dvareckas pasakojo, kad pats alkoholio atsisakė tik po įvykdytos 12 žingsnių programos, panašios, kurią naudoja anoniminiai alkoholikai, ir po didelio draugų bei šeimos palaikymo bei pagalbos.
Norėdamas padėti ir kitiems 2009-aisiais jis sukūrė nemokamą programą – kursus pavadinimu „Aš esu“ ir visus, kurie turi problemų dėl alkoholio, pakvietė į susitikimus ir terapijas, taip pat nusprendė juos pastatyti ant kojų padedant susirasti darbus.
Tiesa, Vyriausybė taip pat imasi tam tikrų priemonių, kad alkoholio vartojimas būtų sumažintas, įskaitant didėjančius mokesčių tarifus ir visišką draudimą reklamuoti alkoholį.
Kova su alkoholizmu taip pat buvo vienas pagrindinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų kampanijos pažadų, kuris 2016 m. partijai atnešė pergalę.
Seimo nariai dar kovo mėnesį alkoholiui padidino akcizus, tačiau vartojimas nesumažėjo.
„Dar 1998 metais Lietuva laikėsi strategijos alkoholio vartojimą sumažinti 25 proc., tačiau realybė ta, kad jo vartojimas padidėjo 130 proc.“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Reikalingi ne tik draudimai ir įstatymai
Anot kunigo K.Dvarecko, vien įstatymų leidimo, kad sumažintume alkoholio vartojimą, – negana: „Kodėl norėdami nusipirkti pieno mes vis dar turime praeiti pro alkoholio lentynas?“ – klausė jis.
Nuo Vilniaus 20 kilometrų nutolusiame Semeliškių kaime vienoje iš parduotuvių dirbanti Ona – skeptiška.
„Kainos galėjo išaugti, tačiau niekas tuo nesirūpina. Žmonės alkoholį pirks tol, kol turės pinigų“, – sakė pardavėja.
Daugelis mano, kad tam, kad įvairūs draudimai ir kainų kėlimai duotų naudos, turi būti ir kitų pagalbos formų.
Štai, pasak Nacionalinio sveikatos draudimo fondo, alkoholikų gydymas Lietuvoje vis dar nėra gerai išplėtotas, mat už kai kuriuos vaistus valstybė mokėti atsisako, o visoje Lietuvoje yra tik penki valstybiniai alkoholikų reabilitacijos centrai.
