Vieni tiesiog pelnosi iš jos klaidų arba netobulumo, o kiti bando keliasdešimt centų gauti ir nelegaliais būdais.
Moteris buvo sulaikyta
Praėjusią savaitę Naujojoje Vilnioje esančios parduotuvės apsauga sulaikė moterį, bandžiusią taromatą „pamaitinti“ tara, kuri tikrai nebuvo jam skirta.
Paaiškėjo, kad į parduotuvę atėjusi pirkėja į taromatą mėgino sukišti aštuonis dantų skalavimo skysčio buteliukus, ant kurių buvo užklijuotas nukopijuotas kito gėrimo brūkšninis kodas.
Tiesa, apgaulė nepavyko. Taromatas atpažino klastotę, o itin budrus parduotuvės apsaugininkas moterį sulaikė ir iškvietė policiją.
Sulaikytoji tvirtino, kad tai yra atsitiktinumas: neva ji buteliukus kažkur radusi ir atnešusi priduoti, o su brūkšninio kodo klastojimu neturinti nieko bendra.
Tačiau dėl „milžiniško“ 80 centų nuostolio teko įsitraukti ir policijos pareigūnams.
Gudrauja ir legaliai
Vis dėlto yra ir visiškai legalus būdas, kaip pasipelnyti iš tuščios taros. Už tai galime būti dėkingi dabartinei Lietuvos valdžiai.
Valdantiesiems smarkiai padidinus alkoholinių gėrimų akcizą tautiečiai pasipildyti svaigalų atsargų vis dažniau traukia pas kaimynus – į Lenkiją ar Latviją. Pavyzdžiui, alaus ten galima nusipirkti perpus pigiau, tačiau įmanoma užsidirbti ir papildomai.
Paaiškėjo, kad kai kurias pas kaimynus pirkto alaus skardines arba butelius su depozito ženklu lietuviai gali grąžinti į taromatus savo šalyje, nes jie turi tą patį brūkšninį kodą.
Mokėti 10 euro centų užstato nei Lenkijoje, nei Latvijoje nereikia, todėl alus tampa dar šiek tiek pigesnis.
Tik pavieniai atvejai?
Pasak viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ generalinio direktoriaus Gintaro Varno, apie sukčiavimo atvejus, susijusius su noru pasipelnyti, kartkartėmis tenka išgirsti.
„Mes tikrai akylai stebime tokius atvejus. Jei tokių gudraujančių būtų daug, galvotume ir apie papildomas apsaugos priemones. Tačiau kol kas tokie gudravimai tėra pavieniai“, – tikino G.Varnas.
Jo teigimu, vienas įsimintiniausių sukčiavimo atvejų buvo tuomet, kai vyras padirbinėjo butelius ir ant jų klijavo išspausdintus brūkšninius kodus.
„Vis dėlto tokie bandymai pasipelnyti baigiasi liūdnai. Tie aštuoni buteliai vyrui pavirto baudžiamąja byla, kelių tūkstančių eurų bauda ir prievole padengti teismo išlaidas“, – sakė G.Varnas.
Anot jo, taromatai – gana gudrūs įrenginiai, juos apmauti nėra taip paprasta.
„Taromatas tikrina butelio formą, svorį ir etiketę. Jei kas nors sugebėtų idealiai atkartoti jo formą ir išspausdinti reikiamus kodus, galimybė sukčiauti būtų tikrai reali“, – teigė G.Varnas.
