„Avia Solutions Group“ viduje buvo intensyvus startuolių kūrimo laikotarpis, šią plėtros strategiją vykdote ir toliau. Kodėl buvo pasirinkta tokia naujų įmonių steigimo forma?
Grupė yra ambicinga, nuolat augame ir ieškome išskirtinių idėjų, kurios leistų konkuruoti su globaliais rinkos žaidėjais. Tiesa, kad startuolių kūrimas įmonės viduje vyko ir vis dar vyksta, tačiau tai tik vienas iš plėtros įrankių. Laikas parodė, kad „Avia Solutions Group“ efektyviausias augimas vyksta trimis skirtingais būdais. Pirmasis, tai organinis augimas, kai įmonių grupė plečia paslaugų apimtis, veiklos geografiją, klientų ratą. Antrasis – aviacinių verslų įsigijimai, kaip kad sraigtasparnių techninės priežiūros „Helisota“ ar Didžiosios Britanijos orlaivių remonto organizacijos „Storm Aviation“ įsigijimo atvejais. Štai ir šiuo metu planuojame įsigyti aviacijos verslų, kurių bendra vertė siekia 50 milijonų eurų. Ir galiausiai augame kurdami startuolius, ieškome ir skatiname potencialą turinčių idėjų vystymą tiek grupės viduje, tiek išorėje. Visi variantai gali būti vienodai efektyvūs, mes ir toliau esame atviri šiems plėtros keliams.
Startuolių atsiradimą inicijavo patys „Avia Solutions Group“ darbuotojai. Kas tai lėmė: ar tam tikrų paslaugų/veiklų poreikis, kurį turėjo užpildyti startuoliai, ar pačių darbuotojų noras realizuoti save?
Naudodami dabartinių konkurentų produktus dažnai likdavome nusivylę paslaugos kokybe, greičiu, aptarnavimu, esamų tiekėjų kainomis. Paprasčiausiai matėme, kad galima padaryti greičiau, geriau, efektyviau ir pigiau. Dirbdami su tuo metu egzistavusiomis sistemomis mūsų specialistai matė trūkumus, suformuodavo komandas ir kūrė tokius savo veiklos modelius, kurie visų pirma tiktų mums patiems. Ilgainiui paaiškėjo, kad jie naudingi ir kitiems rinkos žaidėjams.
Naujų įmonių kūrimas neretai būdavo inicijuotas mūsų darbuotojų, jie matė aiškų kelią tarp turimo ir norimo bei priėmė iššūkį tai paversti realybe. Taip buvo „AviationCV.com“ atveju. Turėdami pilotų mokyklą („BAA Training“) matėme, kad jauniems pilotams net turint kokybišką išsilavinimą darbą susirasti gali būti sunku. Oro linijoms pilotų reikia, tačiau potencialūs kandidatai apie tai nežino dėl ne visada efektyvių komunikacijos metodų, biurokratijos ar tiesiog nepatogių paieškos įrankių. „AviationCV.com“ vadovės Skaistės Knyzaitės ir visos komandos tikslas buvo išspręsti šią problemą bei sujungti tinkamus kandidatus su darbdaviais. Šiuo metu „AviationCV.com“ yra didžiausia pasaulyje aviacijos darbuotojų paieškos platforma.
Į mus taip pat periodiškai kreipiasi iniciatyvūs verslininkai. Įvertinę jų siūlomų startuolių idėjas, pritaikomumą, realizavimo galimybes rinkoje, neretai imamės startuolių įgyvendinimo. Taip nutiko su „Laserpas“: startuolio iniciatoriai tikėjo dronų įdarbinimu elektros linijų infrastruktūrų inspekcijai, o mes tuomet ieškojome būdų įžengti į bepiločių orlaivių rinką. Sujungę savo ilgametę patirtį, turimus išteklius ir startuolio sumanytojų kūrybiškumą grupėje užauginome lyderiaujantį bepiločių orlaivių operatorių, turintį didžiulį potencialą globaliose rinkose.
Kaip manote, kiek startuolių kūrimas įmonės viduje šiais laikais prisideda prie darbdavio įvaizdžio gerinimo? Ar galimybes inicijuoti startuolius darbuotojams suteikiantis darbdavys yra palankiau vertinamas pačių darbuotojų, ar jie vertina tokias galimybes?
Neabejotinai prisideda, juk šiuolaikiniam darbuotojui svarbus ne tik atlyginimas ar darbo aplinka. Galimybė savirealizacijai vis dažniau tampa vienu iš svarbesnių kriterijų. Dirbant tokioje inovatyvumą skatinančioje aplinkoje ir matant rinkos problemas sprendžiančius kolegas, vidinė konkurencijos ugnelė įsižiebia net ir didžiausiam skeptikui. Mes skatiname darbuotojų inovatyvumą ir komercinę ateitį turinčių idėjų kūrimą, todėl natūralu, kad šiuolaikiniame pasaulyje darbdavys suteikdamas teisę pasireikšti turi realesnę galimybę pritraukti geriausius kandidatus.
Ar, jūsų pastebėjimu, inicijuojantys startuolių atsiradimą, norintys jame dirbti darbuotojai kuo nors iš esmės skiriasi nuo dirbančiųjų ilgametę patirtį turinčiose įmonėse?
Pastebime, kad startuolius paprastai kuria jaunesni darbuotojai, jie tiesiog imlesni technologinėms naujovėms, daug greičiau prisitaiko, identifikuoja problemines vietas ir turi idėjų, kokie įrankiai ar produktai galėtų įprasminti, papildyti naujus išradimus. Dar vienas itin svarbus momentas yra tai, kad jaunesni darbuotojai aktyviau dalyvauja informacijos sraute: jie nuolat seka naujienas internetinėje erdvėje, dalyvauja konferencijose, verslumo programose, ryšių mezgimo renginiuose (ang. networking). Tai sukuria puikų informacinį foną, kuris natūraliai įkvepia jaunus kūrėjus entuziazmu siekti technologijų verslininko statuso. Dabar tapti antru Zuckerbergu šansą turi kiekvienas! Teoriškai amžius inovatyvių sprendimų kūrimui turėti tik padėti, juk daugiau patirties ir skirtingų patirčių. Tačiau taip jau išeina, kad laikui bėgant nyki buitis užmuša žmonėse kūrybinį polėkį ir drąsą bandyti. Bet konservatyvumas, dominuojantys „saugūs“ ir pamatuoti sprendimai yra puikiai suprantami, kai turi daugiau ką prarasti. Vyresni žmonės turi daugiau įsipareigojimų už darbo ribų: mašinos lizingas, būsto paskola, fondai vaikų ateičiai ir panašiai. Tai natūraliai kuria rizikos baimę, kuri atsispindi ir profesinėje veikloje. Nepaisant to, grupėje nepriklausomai nuo amžiaus, skatiname kiekvieną prie naujovių kūrimo prisidėti savaip. Teikiamų paslaugų įvairovė natūraliai jungia skirtingas patirtis, idėjas ir pasiūlymus turinčius žmones.
Kaip „Avia Solutions Group“ pavyko taip motyvuoti darbuotojus, kad šie ne tik atliktų savo privalomas užduotis, bet ir inicijuotų startuolių kūrimą? Galbūt tokiais atvejais darbuotojai tapdavo ir naujo startuolio akcininkais?
Visų pirma yra psichologinis startuolių kūrimo aspektas. Tai solidžios pareigos, galimybė įgyvendinti savo idėją, gauti finansavimą, profesionalias konsultacijas, taigi tobulėti profesine prasme. Visgi nemažai lemia ir materialinės motyvavimo priemonės. Dažnu atveju tai yra ir naujai įkurtos įmonės akcijos. Žinoma, egzistuoja ir kita medalio pusė – tai gerokai padidėjusi atsakomybė ir įsipareigojimas įmonei.
Pasaulyje sklando daug įkvepiančių istorijų apie startuolių sėkmę, vis dėlto nesėkmių istorijų yra daugiau. Ką pirmiausia patartumėte įvertinti svarstančiam, ar investuoti į vieną ar kitą startuolį?
Yra trys esminiai kriterijai, kurie nusiėmus rožinius akinius padeda įvertinti bet kokios startuolio idėjos vertę. Pirmiausia, kiek lėšų prireiks produkto / paslaugos sukūrimui, antra, kiek tam reiks laiko ir galiausiai, ar kuriamas startuolis turi globalią pritaikymo strategiją. Paprastai startuolių iniciatoriai neįvertina pirmų dviejų. Dirbdamas su verslo vystymu, finansavimu ir verslumo skatinimu jau 20 metų pastebiu, kad nuolat susiduriama su ta pačia problema: visuomet abiejų prireikia žymiai daugiau. Todėl neretai geras produktas „numarinamas“ per anksti vien todėl, kad lūkesčiai buvo daug aukštesni, o rezultato tikimasi greičiau ir pigiau. Paskutinis kriterijus – globalus idėjos pritaikymas – itin svarbus šiuolaikiniame kontekste, kuriame nebėra sienų – dirbame su visame pasaulyje išsibarsčiusiais klientais, kuriame produktus vartotojams iš kitų kultūrų, vystome pasaulinio lygio produktus ir paslaugas, kurių net negalime pačiupinėti – globali skaitmenizacija dabar iškėlė esminį iššūkį verslininkams. Verslai be globalios vizijos pasmerkti ribotam augimui ir plėtrai.
Ar įmanoma ir ar verta kurti startuolį be pradinių investicijų, tikintis, kad greitai pavyks gauti finansinę grąžą ir ją investuoti į tolesnę startuolio veiklą?
Pradinės investicijos yra neišvengiama bet kokio verslo pradžios dalis, bet iš startuolio tikėtis greitos grąžos tikrai nereikėtų. Startuoliai turi savo verslo ciklus ir pajamos, kurios padėtų išlaikyti veiklą, paprastai ateina tik 2-3 veiklos metais.
Nepaisant to, yra įvairiausių finansavimo šaltinių skirtingiems veiklos etapams ir jie yra pakankamai paprastai pasiekiami Lietuvoje: nuo specialių pradedančio verslo finansavimo fondų iki verslo angelų ar suinteresuotų privačių investuotojų, tokių kaip „Avia Solutions Group“.
Kaip reikėtų apsibrėžti laikotarpį, per kurį, negavus laukiamos grąžos, reikėtų galvoti apie startuolio uždarymą?
Tiksliai apibrėžiamų terminų nėra, iš praktikos galiu pasakyti, kad neretai startuolių veiklos stadijos skirstomos į kelis etapus. Pirmasis „idėjos patikrinimo“ etapas trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, jo metu vykdomi rinkos tyrimai, prototipų kūrimas, testavimas. Po to artimiausius metus kuriamas vadinamasis minimalios perspektyvos produktas (ang. minimum viable product). Šio etapo metu produktas pristatomas pirmiesiems klientams, vyksta jo analizė ir renkamas grįžtamasis ryšys, kuris neatsiejamas nuo produkto tolimesnio vystymo ir ruošimo masinei gamybai. Žinoma, plėtros etapai priklauso nuo produkto sudėtingumo, bet paprastai ne vėliau kaip po trejų startuolio gyvavimo metų, pereinama į plėtros stadiją, kai startuolis jau siekia stambesnio finansavimo ir pradeda masinę produkto ar paslaugos prekybą. Tai leidžia verslui pačiam save išsilaikyti iš generuojamų pajamų.
Todėl jei matote, kad po metų vis dar esate užstrigę idėjos gryninimo frazėje, greičiausiai laikas imtis kitų veiklų. Jei MVP nesukuriate per pirmuosius trejus veiklos metus, vėlgi laikas susimąstyti, ką keisti, kaip tobulinti produktą ar pardavimų veiklos modelį.
Kokias dažniausias klaidas, Jūsų pastebėjimu, daro investuojantys į startuolius?
Dažniausiai pradedantieji verslininkai pernelyg optimistiškai įsivertina laiko ir lėšų poreikį, komandos turimas ir trūkstamas kvalifikacijas. Taip pat dažnai nepakankamai išanalizuojama rinka, neįsigilinama į konkurentų produktus ir galimas alternatyvas. Būtent todėl turėti patikimą partnerį su ilgamete patirtimi, tarkime „Avia Solutions Group“, gali padėti išvengti šių klaidų ir pasiekti norimus rezultatus greičiau.
