Dokumentai atskleidė, kad 2012-2014 metais pinigai iš Azerbaidžano per 4 „Danske bank“ padalinius Estijoje buvo pumpuojami į Europą ir Artimuosius Rytus.
Dauguma iš 16 tūkst. įtartinų bankinių pavedimų buvo atlikti per 4 specialiai šiam reikalui įsteigtas kompanijas, registruotas Jungtinėje Karalystėje.
Trys iš šių firmų – „Faberlex“, „Hilux Services“ ir „Polux Management“ – priklauso 51 metų vairuotojui iš Azerbaidžano Maharamui Ahmadovui.
Kaip rodo banko duomenys, dalis nutekintų pinigų buvo skirta papirkti įtakingus žmones įvairiose Europos institucijose, tokiose kaip Europos Taryba, žmogaus teisių stebėtojai Strasbūre ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke bei įvairiems ES lobistams.
Tarp jų – buvęs Vokietijos krikščionių demokratų partijos atstovas Eduardas Lintneras ir Italijos politikas Lucas Volonte, kurie abu priklauso Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai.
E.Lintneras gavo 1,1 milijoną dolerių, L.Volonte – 2 milijonus eurų.
Abu šie vyrai gynė Azerbaidžaną dėl 2013 metais vykusių suvaidintų rinkimų ir žmogaus teisių aktyvistų sulaikymų, kurių metu 90 aktyvistų ir žurnalistų buvo įkalinti dėl politinių motyvų.
L.Volonte veiksmai jau buvo tiriami ir Italijos tarnybų.
Nemažos pinigų sumos keliavo ir Londone įsikūrusiems lobistams, ir politinį režimą Azerbaidžane palaikantiems politikams, tokiems kaip ministras pirmininkas Jakubas Ejubovas ir jo sūnus Eminas Ejubovas, kuris yra buvęs ES ambasadorius.
Neteisėtai išplauti pinigai taip pat buvo skirti privačioms mokykloms Jungtinėje Karalystėje, Anglijos futbolo komandoms, dizainerių suknelėms, šviežioms gėlėms, prabangioms mašinoms, nekilnojamam turtui.
Daugiau kaip pusė į Europą keliavusių lėšų sklido iš sąskaitos Tarptautiniame Azerbaidžano banke, siejamam su valstybę valdančiu klanu. Sąskaita priklausė įmonei „Baktelecom“ – kompanijai, kurios pavadinimas tik viena raide skiriasi nuo Azerbaidžano telekomunikacijos giganto „Backtelecom“.
Kiti pinigai keliavo iš įvairių Azerbaidžano valstybinių institucijų bei „Rosoboronexport“ – rusiškos ginklų firmos.
„Danske bank“, sužinojęs, kad atsidūrė pinigų plovimų schemoje, „The Guardian“ teigė griežtinsiąs savo kontrolę. „Mes neleisime, kad „Dankse bank“ būtų naudojamas pinigų plovimui ar kitiems neteisėtiems tikslams. Darysime viską, kad tai nepasikartotų“, – teigė banko atstovai. Jie taip tikino, kad pasirodžius dokumentams bankas nutraukė savo ryšius su kai kuriais klientais.
Pirmasis nutekintus dokumentus paviešino Danijos laikraštis „Berlingske“, kuris duomenimis taip pat pasidalino su OCCRP – Rytų Europos tiriamosios žurnalistikos atstovais. Prie tyrimo prisidėjo ir kitų šalių žiniasklaida.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
