Anot S.Skvernelio, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas. Premjeras pabrėžė, kad „Orlen“ kroviniai per Lietuvą galėtų pasiekti ir Baltarusijos bei Ukrainos rinkas. Ir dabar „Lietuvos geležinkeliais“ jei gabenami į Ukrainą.
„Lietuvos geležinkeliai turi konkrečius siūlymus, ir manau, kad „Orlen“ susidomėjo, kaip galima ir Rengės ruožą išspręsti, neatstatant šito ruožo“, – BNS sakė premjeras.
„Viskas susijęs su ekonomine nauda, galimais tarifais, kalbant apie pervežimus, juo labiau, kad mūsų „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrina galimybę plėsti „Orlen“ rinką ne tik į Baltarusiją, bet ir iki Ukrainos“, – teigė jis.
Ministras pirmininkas sakė šiuos klausimus aptaręs su Lenkijos premjere Beata Szydlo ir valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu.
„Lietuvos geležinkeliai“ nekomentuoja derybų nei su „Orlen Lietuva“, nei su Europos Komisija, kuri atlieka tyrimą dėl Rengės.
„Ieškome sprendimų tiek su „Orlen“, tiek su Europos Komisija, o detali negaliu komentuoti“, – BNS sakė bendrovės atstovas spaudai Mantgas Dubauskas.
Beveik dešimtmetį trunkančioje išardyto geležinkelio ruožo istorijoje galutinę nuomonę pasakys Europos Komisija. Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis anksčiau BNS sakė, kad būtent Briuselis, kuris anksčiau dėl ruožo išardymo grasino baudomis, turės atsakyti, ar jį reikės atstatyti.
„Šis klausimas yra Europos Komisijos rankose. Lietuva kad ir ką norėtų daryti, turi laukti Europos Komisijos sprendimo“, – BNS šių metų balandį yra sakęs R.Masiulis.
Anot jo, situacija dėl Rengės ruožo yra persipynusi teisiškai.
„Teisinis klausimas per daug jau susipynė, todėl vien atstatant Rengę, tikėtina, kad jau nepakeisi visos situacijos, o Europos Komisija jau praktiškai apsisprendusi, artėja prie apsisprendimo, ką daryti šitoje byloje prieš Lietuvą, tad manyčiau, kad reikia palaukti, reikia su jais kalbėtis“, – tuomet tikino R.Masiulis.
Jis neatmetė ir „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimo bei bendrovės pertvarkymo galimybės, tačiau procesas būtų toks, kad nepakenktų Lietuvai. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad atskyrus veiklas, pelningą paslaugų verslą galėtų įsigyti Vokietijos ar Lenkijos geležinkelių kompanijos.
„Kai mes konkuruojame su Rusijos, Baltarusijos geležinkeliais, tikrai privalome laikyti kuo stipresnę struktūrą“, – pridūrė jis.
„Lietuvos geležinkeliai“ beveik 20 kilometrų geležinkelių ruožą Mažeikiai-Rengė demontavo 2008 metais. Latvijos ir Lenkijos prašymu Europos Komisija pradėjo tyrimą ir grasina Lietuvai sankcijomis už tai, kad išardžiusi bėgius Lietuva užkirto kelią krovinių gabenimui Latvijos geležinkeliais ir taip neteisėtai apribojo konkurenciją.
Briuselis pernai spaudė Lietuvą išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“, priešingu atveju grasino didele bauda.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai buvo išardyti dėl saugumo.
