Kai verslas atranda ekologiją: nuo pasaulio gelbėjimo iki pardavimų strategijos

Ekologiški sprendimai versle – ne naujiena. Prieš dešimtmetį „Renault“ buvo pirmasis automobilių gamintojas, pristatęs „Renault Eco2“ ženklinimą, informuojantį pirkėjus apie automobilio saugumą aplinkai, o šiandien kuriamų produktų ekologiškumą deklaruoja beveik kiekvienas. Ir tam yra rimta priežastis.

 123rf. nuotr.
 123rf. nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Viktorija Dačinskaitė

Sep 11, 2017, 8:22 AM

Rūpi vis labiau

Turbūt ne kartą teko girdėti apie Ramiajame vandenyne plaukiojančias plastiko atliekų salas? Paradoksalu, tačiau kai vandenyse plastiko gausu, sausumoje perdirbėjai jo dažnai pritrūksta. Tai išnaudojo bendrovė „Electrolux“ ir prieš keletą metų įgyvendino kampaniją „Siurblys iš jūros“, kurios metu iš šešių vandenynų ir jūrų surinktą plastiką panaudojo išskirtinio dizaino koncepcinių dulkių siurblių gamybai.

O štai AB „Utenos trikotažas“ šių metų pradžioje tapo pirmąja Lietuvos įmone prisijungusia prie pasaulinio „Greenpeace“ projekto už švarią madą „Detox“. Ji įsipareigojo iki 2020 metų iš visų savo gamybos grandžių išimti žaliavas, galinčias turėti neigiamą poveikį žmogui arba aplinkai visuose produkto gyvavimo cikluose – nuo gamybos pradžios, drabužių pakavimo ir dėvėjimo iki jų skalbimo ir perdirbimo. Beje, šiame projekte dalyvauja 78 įmonės iš viso pasaulio. Tarp jų ir gerai žinomi Italijos mados namai „Valentino“.

Dar vienas puikus neabejingo verslo pavyzdys – vienos didžiausių pasaulyje maisto ir gėrimo kompanijų „Nestle“ iniciatyva „Kam švaistyti vandenį?“. Savo gamyklose „Nestle“ įdiegė technologijas, kurios per ateinančius metus turėtų leisti sutaupyti maždaug 600 mln. litrų geriamojo vandens – apytiksliai tiek, kiek per mėnesį suvartoja 30 mln. Afrikos gyventojų.

Šiandien, kai vartotojai ypač vertina įmonių indėlį į aplinkosaugą, o ir patys mieliau renkasi ekologišką produktą, geresnių įvaizdžio kampanijų sunku būtų ir sugalvoti. Beje, verslui tokie sprendimai nėra tik reputacijos klausimas. Pavyzdžiui, antrąkart panaudojus žaliavas, galima gerokai atpiginti naujo produkto gamybos kaštus, o parduoti jį jau kur kas brangiau.

Reali nauda

Kaip prisidėti sprendžiant gamtos išteklių vartojimo problemas, gaminti aukštesnės vertės produktus ir užsitikrinti konkurencingumą? Atsakymas – diegti ekoinovacijas technologiniuose procesuose. Ir ne viena įmonė Lietuvoje tą jau daro.

Pavyzdžiui, bendrovė „BS Chemical“ investuoja į gamybos įrengimus, padėsiančius gaminti aplinkai draugiškesnę produkciją – profesionalias plovimo priemones ir ekologiškus produktus buičiai.

„BS Chemical“ gamybos vadovas Nerijus Jankauskas sako, kad šiandien ekologiška produkcija turi paklausą ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir už jos ribų ir dažnai tampa reikšmingu pranašumu prieš konkurentus.

„Norime gaminti produktus, kurie yra ekologiški, saugesnės cheminės sudėties ir neturi žalingo poveikio gamtai ar žmogui. Juk valymo ir plovimo priemonės naudojamos maisto pramonėje su vandeniu patenka į aplinką. Visame pasaulyje gamtai draugiška produkcija vertinama labiausiai ir mes einame ta kryptimi. Dabar stengiamės kurti ekologišką ženklą“, – sako pašnekovas ir priduria, kad įmonei svarbu, kaip ją vertina vartotojai, ir jei šie nori ekologiškesnės produkcijos, tokią reikia ir pasiūlyti.

„Kuo toliau, tuo ekologija bus svarbesnė. Juo labiau, kad ir teisės aktai, reglamentuojantys produktų gamybą, šiuo požiūriu tampa vis griežtesni. Tikimės, kad pokyčiai padės mums išlikti konkurencingiems rinkoje, turėsime pranašumą regione. Eksportuojant produktus jų ekologiškumas taip pat yra labai svarbus ir padeda lengviau įsilieti į vietinę rinką“, – priduria jis.

Tuo tarpu bendrovė „Panevėžio ketus“ abi koksu (iš akmens anglies gaminamas kuras) kūrenamas ketaus lydymo krosnis planuoja pakeisti į indukcines krosnis, kaitinamas elektros energija. Koksas kaip kuras laikomas gana taršiu, mat jį deginant į aplinką patenka anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidai ir kietosios dalelės. Naujos krosnys leis ne tik išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bet ir sutaupyti žaliavų.

Ką galite padaryti?

Ko gero, nėra srities, kurioje nebūtų galima pritaikyti ekologiškų sprendimų. Pavyzdžiui, Kinijoje pramoniniame Liudžou mieste jau pradedamas projektuoti miestas-miškas, kuris per metus sunaudos iki 57 tonų anglies dioksido ir teršalų bei pagamins apie 900 tonų deguonies. Tai bus 175 ha namų juosta su 40 tūkst. medžių, augančių namų balkonuose ir ant stogų. Idėja, tikrai verta dėmesio, ar ne? O štai ką planetos ir savo verslo labui galite nuveikti jūs.

Šiuo metu yra paskelbtas jau antrasis kvietimas pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo priemone „Eco-inovacijos LT+“, kuri skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms diegtis technologines ekoinovacijas, leidžiančias sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes.

Priemone remiamas projekto veikloms vykdyti reikalingų technologinių ekoinovacijų įrangos ir įrenginių įsigijimo arba lizingo išlaidos, su tuo dirbsiančių specialistų darbo užmokestis ir kt. Didžiausia finansavimo suma ir intensyvumas – 900 tūkst. eurų.

Kvietimas pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ galioja iki šių metų lapkričio 30 dienos. Daugiau apie tai galite sužinoti adresu https://lvpa.lt/.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.