Kas trukdo Lietuvos įmonėms savo prekes ir paslaugas parduoti NATO

Dalyvauti NATO šalių gynybos srities prekių ir paslaugų pirkimo konkursuose šiuo metu turi galimybę visos Lietuvos bendrovės, tačiau dalyvauja vos kelios dešimtys, o laimi – vienetai. „Versli Lietuva“ atlikta įmonių apklausa atskleidė pagrindines nesėkmių priežastis, o sėkmingai šiuose konkursuose dalyvaujančių įmonių patirtis rodo, kad NATO šalių kariuomenės gali tapti nuolatiniu klientu. 

Nusprendusiems žengti į gynybos sektorių, R. Snudaitis pataria pirmiausia kreiptis į Ūkio ministeriją, kur įmonės turi galimybę gauti visą aktualią informaciją, nuo ko pradėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nusprendusiems žengti į gynybos sektorių, R. Snudaitis pataria pirmiausia kreiptis į Ūkio ministeriją, kur įmonės turi galimybę gauti visą aktualią informaciją, nuo ko pradėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-09-11 14:42, atnaujinta 2017-09-11 14:46

„Lietuvos verslas nėra aktyvus NATO šalių kariuomenių pirkimuose. Įmonės dažnai net nesusimąsto, kad jų gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos gali būti reikalingos gynybos sektoriui. O tos, kurios nusprendžia dalyvauti tarptautiniuose gynybos sektoriaus pirkimuose susiduria su patirties stoka, kaip šiuose pirkimuose dalyvauti ir juos laimėti. Pastebime tendenciją, kad tos įmonės, kurios tokią patirtį turi, paprastai vienu pardavimu neapsiriboja. Tokie atvejai rodo, kad Lietuvos įmonių kuriamos prekės ir teikiamos paslaugos gerai vertinamos, yra konkurencingos, todėl verslas turi didžiulį potencialą laimėti šiuos konkursus, bet jo pilnai neišnaudoja“, – sako „Versli Lietuva” vadovė Daina Kleponė. 

Informacinių technologijų bendrovė „Deftools“ NATO šalių kariuomenių konkursuose dalyvauja nuo 2015 metų ir  šiandien skaičiuoja jau tris sėkmingus atvejus, kurių metu NATO šalių kariuomenėms pardavė savo sukurtą ryšių įrangą ir paslaugas. „Manau, kad mums pasisekė todėl, kad į šias pardavimų galimybes pažvelgėme realistiškai ir nusprendėme sudalyvauti NATO pirkimuose ne dėl pabandymo, o turėdami tikslą parduoti“, – sako Rimvydas Snudaitis, UAB „Deftools“ direktorius. 

Nusprendusiems žengti į gynybos sektorių, R. Snudaitis pataria pirmiausia kreiptis į Ūkio ministeriją, kur įmonės turi galimybę gauti visą aktualią informaciją, nuo ko pradėti. „Dalyvauti NATO šalių kariuomenių pirkimuose verta, jeigu įmonė turi pakankamai pajėgumų ir ryžto. NATO pirkimai turi savitą specifiką, savitą konkurenciją ir, mano įsitikinimu, yra tam tikri vartai išeiti už Lietuvos ribų, būti matomiems potencialiems užsakovams“, – teigia jis. 

Anot D. Kleponės, šiuo metu Lietuvos įmonės bando labiau pažinti NATO kaip atskirą perspektyvią pardavimų rinką, todėl labai svarbu atverti galimybes įvairių sektorių Lietuvos įmonėms dalyvauti tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, NATO pirkimų ir paramos agentūros (NATO Support and Procurement Agency - NSPA) pirkimų metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. eurų ir ji didėja kasmet.

Rugsėjo 14 d. „Versli Lietuva“ kartu su Krašto apsaugos ministerija Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje rengia seminarą, kuriame išsamiai pristatys, kaip galima dalyvauti  NSPA rengiamuose prekių ir paslaugų pirkimuose. Seminare užsiregistravo per 100 Lietuvos bendrovių.  Internetinės apklausos būdu būsimo seminaro dalyvių buvo pasiteirauta, kaip jiems sekasi dalyvauti NSPA konkursuose ir su kokiomis kliūtimis susiduriama. Į anketos klausimus atsakė 69 respondentai. 

Apklausos metu paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės domisi tarptautiniais gynybos srities pirkimais – beveik 40 proc. apklaustų įmonių yra užsiregistravusios NSPA sistemoje, tačiau skelbtuose viešuosiuose pirkimuose yra dalyvavę vos šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų, o juos laimėję – trečdalis jų. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Ūkio ministerijos sudaromame NATO konkursų potencialių dalyvių sąraše yra 104 Lietuvos bendrovės. 

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.