Daugeliui tikriausiai atrodo, kad Norvegijos vaiko apsaugos tarnybos savininkė yra Norvegijos valstybė, tačiau pasirodo, kad didelė Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnybos „Barnevernet“ dalis priklauso finansų institucijoms.
Kol nėra ribojimų, kas gali investuoti į tarnybą, „Barnevernet“ yra viena patraukliausių organizacijų. Tai daugeliui turėtų kelti nerimą, sakė vadybininkė Linn Herning iš organizacijos „For Velferdsstaten“ („Už valstybės gerovę“).
Ši organizacija vienija apie 30 įvairių organizacijų ir daugiau nei milijoną narių. Organizacija „Už valstybės gerovę“ kovoja už stiprų viešąjį sektorių ir yra prieš rinkos liberalizaciją bei privatizaciją.
„Mes baiminamės, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ taps komercinė ir pritrauks investuotojų, kurie visų pirma vaikosi pelno“, – sakė kampanijos „Socialinė gerovė be pelno“ atstovė Linn Herning.
Didžiulis pelnas
L.Herning remiasi ataskaitos „Vaiko teisių apsaugos tarnyba kaip pelno organizacija“ duomenimis, ataskaitą 2016 m. pabaigoje užsakė organizacija „Už valstybės gerovę“, ją parengė žinių centras „De Facto“, buriantis profsąjungos narius.
Ataskaitoje nagrinėjama, kaip valstybinis vaiko teisių apsaugos sektorius „Barnevernet“ naudojasi komercinėmis paslaugomis. Pasirodo, kad apie tris ketvirtadalius komercinių vaiko teisių apsaugos tarnybos paslaugų teikia penki dideli koncernai – trys Švedijoje ir du Norvegijoje. Tai „Barnevernet“ ir kitas gerovės paslaugas pavertė ypač patraukliu verslu. Koncernai yra įvairių fondų nuosavybė ir yra registruoti Liuksemburge, Londone ir Gernsyje, rašo „De Facto“.
„Pelnas iš kapitalo, kurį šie koncernai investavo į Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą, yra milžiniškas. Bendras visų penkių koncernų pelnas per pastaruosius penkerius metus buvo 22–23 proc.”, teigiama „De Facto“ ataskaitoje. „Norvegijos centrinio statistikos biuro (CSB) apžvalgoje teigiama, kad nėra nė vieno tokio verslo, kuris būtų pelningesnis nei pelnas, gaunamas komerciniame „Barnevernet“.
Rentabilumas yra pagrindinis pelno rodiklis versle. Jis parodo, kiek procentų pelno gauna investavusi įmonė. Juo remiantis galima palyginti įvairių įmonių ir verslo šakų pelningumą.
Pelningesnė nei nafta
Nei naftos, nei dujų verslai prieš krizę negalėjo pasigirti bendru pelnu, siekiančiu 22, 23 procentus. Bendras pelnas naftos ir dujų versle yra maždaug 20 procentų, ir taip buvo prieš didįjį naftos kainų kritimą 2014 metais, rašo „De Facto“.
Kaip teigia Norvegijos centrinis statistikos biuras (CSB), visoje sveikatos ir globos verslo srityje bendras pelnas pastaraisiais metais siekia 10–12 procentų.
Viso Norvegijos verslo vidurkis pastarąjį penkmetį yra 7–8 procentai.
L.Herning nuomone, Norvegijoje turi prasidėti vieša diskusija, kokios gali būti to pasekmės.
„Įvairūs fondai yra giliai įsiskverbę į Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnybų tinklą, bet tik todėl, kad tai pelninga, o ne todėl, kad jie yra ypač suinteresuoti vaikų gerove. Mes norime padaryti galą komerciškai motyvuotam „Barnevernet“ ir nenorime, kad savininkai, turintys tik ekonominių interesų, rūpintųsi mūsų labiausiai pažeidžiamais vaikais“, – sakė L.Herning. Jos manymu, yra pagrindas nerimauti, kad komerciškai nusiteikę rinkos dalyviai gali taupyti kokybės sąskaita. Ji pateikė pavyzdžių, kai verslininkai, teikdami gerovės paslaugas, apsiėjo su mažesniu personalu, negu iš tikro reikėjo.
„Vaikų, jaunimo ir šeimos žinyba („Bufdir“) teigė pasirašiusi sutartis su privačiais tiekėjais dėl paslaugų kokybės. Tai, žinoma, neužtikrina geros kokybės ir ją labai sunku patikrinti“, – sakė L.Herning.
Motyvuoja ne ekonominiai interesai
„Barnevernet“ sudaro tik nedidelę dalį visos veiklos šiuose rūpybos koncernuose. Jie teikia ir lankomosios slaugos paslaugas, taip pat dirba pabėgėlių centruose, ligoninėse ir reabilitacijos įstaigose.
Komercinis įmonių pelnas auga dėl to, kad ten yra žemesnis atlyginimo ir pensijų kaupimo sutarčių užmokestis negu valstybinėse institucijose, aiškinama „De Facto“ ataskaitoje.
Tačiau yra ir kitaip manančių bei ginančių šios didelės rūpybos sistemos dalyvius. Tai komerciniai paslaugų teikėjai ir, žinoma, pati „Barnevernet“ organizacija.
Norvegijos privati gerovės paslaugas teikianti kompanija „Aleris Ungplan & BOI AS“ yra pagrindinė komercinės „Barnevernet“ partnerė Norvegijoje.
Šios kompanijos administruojantis direktorius Erikas Sandøy komentavo: „Mes sutinkame su Linn Herning, kad būtina atkreipti dėmesį į partnerius, investuojančius į „Barnevernet“. Vien komercinis motyvas ir trumparegiškas tikslas kuo daugiau užsidirbti nėra teigiama tendencija.“
Pasak direktoriaus, privačiame „Barnevernet“ sektoriuje darbuotojus motyvuoja ne ekonominiai interesai. Ten dirba tiek pat pasiaukojantys profesionalai kaip ir valstybiniame sektoriuje.
Daugelis pasirinko dirbti privačiame sektoriuje todėl, kad, skirtingai nei valstybiniame, privačiame yra daugiau lankstumo, erdvės kūrybai ir inovatyvumo, teigė „Aleris“ direktorius. Jo manymu, be privačių partnerių, „Barnevernet“ tarnybos paslaugos žlugtų. Direktorius pabrėžė, kad privatiems partneriams valdžios įstaigos kelia tokius pat griežtus reikalavimus paslaugų kokybei ir kompetencijai kaip ir valstybiniams.
„Bendra sąlyga visiems partneriams turėtų būti ta, kad pinigai, skirti viešai pagalbai ir rūpybai, turėtų būti naudojami tik geriems tikslams, o veiklos vizija turėtų būti toliaregiška“, – sakė Erikas Sandøy iš privačios gerovės organizacijos „Aleris“.
Pelne nesimaudo
„Aleris“ direktorius kritiškai žiūri į tai, kad „De Facto“ ataskaitos pagrindinis akcentas yra pelnas.
Mūsų nuomone, naudoti bendrą rentabilumą kaip pelno rodiklį vaiko gerovės tarnyboje „Barnevernet“ ir lyginti jį su kitomis verslo šakomis, tokiomis kaip nafta ir dujos, nėra labai prasminga.
Nafta ir dujos, palyginti su vaiko gerovės tarnybos veikla, yra ne tokie paslankūs investicijoms sektoriai. Į juos nedaug kas investuoja ir jie neturi didelių skolų.
„Barnevernet“ veiklą sudaro darbuotojai ir jų kompetencija, sakė direktorius ir tęsė: „Įsivaizdavimas, kad „Barnevernet“ darbuotojai maudosi pelne, nėra tikslus. Istoriškai pelnas netgi krito.
Šiandien yra keliami išties aukšti reikalavimai paslaugų teikėjams, todėl dabar daugiau investuojama į kompetenciją ir kokybę nei anksčiau. E.Sandøy nurodė, kad jo organizacija 2016 metais pasiekė penkis procentus pertekliaus iš „Barnevernet“ veiklos.
Tie penki procentai yra reikalingi „palaikyti darbo vietų stabilumui ir kokybiškoms paslaugoms, kai rinka nestabili.“
„Taip pat svarbu prisiminti, kad privatūs partneriai negauna jokių valstybinių subsidijų ir patys atsako už riziką neprognozuojamame paslaugų pasaulyje. Mes neturime jokių garantijų, kad valstybinė organizacija mus samdys.
Nuo privačios organizacijos įsikūrimo dar nebuvo pasipelnyta. Visas pelnas grįžta atgal į verslą ir naudojamas investuojant į geresnę veiklą, keliama kompetencija ir gerinamos darbo sąlygos“, – sakė „Aleris“ administruojantis direktorius E.Sandøy.
Nėra didelio skirtumo tarp paslaugų tiekėjų
Norvegijos vaikų ir jaunimo bei šeimos direkcija („Bufdir“) teigė, kad kokybiniai skirtumai tarp viešų, ne pelno siekiančių ir komercinių paslaugų tiekėjų nėra ryškūs.
„Nėra atlikta jokių studijų, kurios palygintų įvairių paslaugų teikėjų paslaugas. Nėra pagrindo manyti, kad valstybinių ir ne pelno siekiančių tiekėjų paslaugos yra geresnės kokybės nei privačių arba atvirkščiai. Direkcija periodiškai vykdo nuomonių apklausas „Barnevernet“ institucijose. Apklausų rezultatai nerodo jokių reikšmingų skirtumų tarp vieno ar kito paslaugų teikėjo“, – sakė Norvegijos vaikų ir jaunimo bei šeimos direkcijos „Budfir“ direktorė Mari Trommald.
Ką mano direkcija apie tai, kad penki dideli koncernai, kurie yra įvairių fondų savininkai, pastaraisiais metais iš „Barnevernet“ veiklos gavo 22–23 procentus pelno? Juk tai reiškia, kad tai yra pats pelningiausias šalies verslas.
„Dalyviai turi verslus įvairiose srityse, su įvairiais pirkėjais ir įvairiais verslo partneriais. „Barnevernet“ sistemoje paslaugas perka „Bufdir“ direkcija, Oslo savivaldybė ir vaiko teisių apsaugos tarnyba įvairiose savivaldybėse visoje šalyje. Pelnas ateina iš daugelio sričių“, – pabrėžė M.Trommald. „Budfir“ derasi dėl sutarčių su privačiais dalyviais. Pageidaujama, kad kainos būtų kaip įmanoma žemesnės, bet kokybė gera.
„Iš „De Facto“ ataskaitos nėra aišku, kokia dalis pelno ateina iš direkcijos paslaugų pirkimo „Barnevernet“ veiklos srityje. Nors ir negalime komentuoti „De Facto“ skaičių, akivaizdu ir tikėtina, kad komerciniai dalyviai gali turėti perteklinį pelną sveikatos ir rūpybos srityje“. – sakė M.Trommald.
Didelis pelnas
Vaikų ir jaunimo bei šeimos direkcija atskleidė, kad skirtumai tarp algų rodo įkainių skirtumą tarp valstybinių ir privačių „Barnevernet“ institucijų. Tai visų pirma susiję su nevienodomis, bet visiškai teisėtomis darbo sutartimis, nevienodomis pensijų kaupimo sutartimis valstybinėse, ne pelno siekiančiose ir komercinėse institucijose.
Valstybinės institucijos neturi galimybių keisti darbo laiko nustatymo sutarčių, tačiau tai gali daryti privačios institucijos.
„Valstybinės ir privačios vaiko gerovės apsaugos institucijos tame pačiame versle dirba skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, privatūs partneriai gali mokėti mažiau savo darbuotojams nei valstybiniai. Kai konkurse dalyvauja daugiau potencialių paslaugų teikėjų, direktoratas derasi ir siekia mažiausios kainos. Tai ne tik pakelia pelną, bet išeina į naudą valstybei“. – teigė direktorė. Baigdama M.Trommald pridūrė: „Mums trūksta paslaugų teikėjų, kurie konkuruotų kainomis ir kokybe. Dabar turime tik keletą teikėjų, kurie dominuoja rinkoje. Dėl to ir gaunamas toks didelis pelnas. Tai problema. su kuria daug dirbame.“
