Lietuvoje Lygių galimybių ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai numato, kad darbdaviai privalo užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje. O nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, numatoma dar viena prievolė – turėti konkrečias lygių galimybių priemones ir jų stebėjimo mechanizmą.
Tačiau iki šiol nieko panašaus nebuvo vykdoma.
Suvokimo tiesiog nėra
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė ir tyrimą atlikęs Donatas Paulauskas tikina, kad poreikis atlikti tokį tyrimą buvo jaučiamas jau seniai.
„Dar nuo 2013 m. valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme yra numatyta pareiga rengti ir įgyvendinti priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė pašnekovai.
Jie tikino, kad dar 2015 metais tarnyba atliko tyrimą, kurio metu buvo apklaustos ministerijos ir Lietuvos savivaldybės, kaip jiems sekasi tokią pareigą vykdyti.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad institucijų darbuotojai neturi aiškaus suvokimo apie lyčių lygybę ir nežino, kokias priemones reikėtų diegti“, – liūdną realybę nurodo M.Jurkutė ir D.Paulauskas.
M.Jurkutė prisimena, kad savivaldybių atstovai atsakinėdami į klausimus tikino, kad lyčių nelygybės problemas sprendžia tokiomis priemonėmis kaip „kapinių teritorijos plėtra“ ar kolumbariumo įrengimas“. O lygias galimybes planavo užtikrinti tokiais būdais kaip „miesto stadiono rekonstrukcija“, „dantų protezavimo kompensavimas“, „botanikos sodo įkūrimas“, teigdami, kad „juo galės naudotis tiek vyrai, tiek moterys“.
Aktyviai dalyvavo ne visi
D.Paulausko atliktas tyrimas parodė, kad visos ministerijos, kurios sutiko dalyvauti tyrime, surinko panašų balą – maždaug šešetą. „Tai yra vidutiniški rezultatai, tokį rezultatą galima pasiekti ir labai nesistengiant“, – sakė D.Paulauskas.
Pašnekovas pasakoja, kad viso tyrimo metu stigo ministerijų įsitraukimo ir bendradarbiavimo, o kai kurias reikėjo įtikinėti dalyvauti ir raginti pildyti anketas. O ir ministerijų aktyvumas dalyvaujant labai skyrėsi.
„Tik Aplinkos ministerijoje apklausoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei pusė darbuotojų Tuo metu kitose ministerijose darbuotojų aktyvumas buvo kur kas mažesnis. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje tyrimo anketą užpildė viso labo 13 procentų ministerijos darbuotojų“, – pasakojo tyrimo iniciatorius.
Geriausiai pasirodė Susisiekimo ministerija, prasčiausiai – Sveikatos apsaugos ministerija. Tyrime iš viso dalyvavo 11 ministerijų.
Tirs ir privatų sektorių
Tyrimo autoriai viešuoju sektoriumi ir ministerijomis neapsiriboja. D.Paulauskas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba planuoja „Lyčių lygybės liniuotę“ tobulinti ir siūlyti privataus sektoriaus atstovams ją išbandyti.
„Tikimės, kad tokių įmonių, kurios norės išsitirti lyčių lygybės padėtį, tikrai atsiras. Ypač turint galvoje naujas Darbo kodekso pataisas dėl lygių galimybių politikos priemonių turėjimo, o šis įrankis būtent ir yra viena iš tokių priemonių“, – sakė D.Paulauskas.
Šiuo metu „Lyčių lygybės liniuotę“ išbandyti planuoja „Swedbank“. Tyrimo iniciatoriai tikisi, kad tai pritrauks ir kitas didžiąsias įmones.
