Į kvietimą sujungti Kauną su dideliu Europos skrydžių centru atsiliepė Lenkijos nacionalinė oro bendrovė LOT. Kauno konkurencingumo ir patrauklumo didinimo programos komisija pritarė paraiškai, o galutinį žodį antradienį tarė miesto taryba.
Lenkai šio projekto ėmėsi ne už dyką. Pirmaisiais metais oro bendrovei miestas skirs 150 tūkst. eurų, antraisiais – 125, o trečiaisiais – 100 tūkst. eurų paramos.
Kauno vicemero Simono Kairio žiniomis, skrydžiai tarp Kauno ir Varšuvos vyks šešis kartus per savaitę. Numatyta, kad Kaune orlaivis leisis vėlai vakare, o kils anksti ryte. Kelionė truks apie valandą, o skrydžiai turėtų prasidėti 2018-ųjų kovą.
LOT orlaiviai Kaune šiemet leidosi liepą ir rugpjūtį, tačiau tai buvo daroma priverstinai, mat tuo metu vyko Vilniaus oro uosto kilimo tako remontas.
Kelionė kainavo brangiai
Vis dėlto beveik prieš aštuonis dešimtmečius oro tiltas jau jungė Kauną ir Varšuvą, šiuo maršrutu taip pat skraidė bendrovės LOT lėktuvai.
1939 metais Lietuvos žiniasklaidoje išspausdinta LOT reklama skelbė, kad už kelionę iki Varšuvos teks sumokėti 55, o perkant ir atgalinį bilietą – 99 litus. Papildomai tekdavo mokėti ir už bagažą.
Mėgautis skrydžiu lėktuvu prieškario metais galėjo nedaug žmonių, mat dauguma Kauno savivaldybės darbuotojų uždirbdavo 200–500 litų per mėnesį, o ūkininko samdinys gaudavo vos 50–60 litų.
Helsinkyje pakilęs lėktuvas dar nusileisdavo Taline, Rygoje ir tik tuomet pasukdavo link Kauno. Vėliau jis skrisdavo į Vilnių ir tik tuomet – į Varšuvą. Kelionė nuo Kauno iki Varšuvos užtrukdavo 2 valandas 40 minučių.
Vokiečių lėktuvai – Aleksote
Keleivius skraidinančios užsienio šalių oro bendrovės kelią į Kauną žinojo nuo 1922 metų, kai Vokietijos bendrovės „Deutsche Luftreederei“ lėktuvai reguliariai pradėjo skraidyti maršrutais Karaliaučius–Klaipėda–Kaunas ir Karaliaučius–Kaunas–Ryga.
Tais pačiais metais bendra tuometinės Sovietų Sąjungos ir Vokietijos oro bendrovė „Deruluft“ pradėjo rengti skrydžius keleiviams maršrutu Maskva–Smolenskas–Kaunas–Karaliaučius.
Žurnale „Lietuvos sparnai“ nurodoma, kad 1939-ųjų vasarą keleiviniai lėktuvai kiekvieną dieną iš Kauno kildavo į Helsinkį, Taliną, Rygą, Varšuvą, Vilnių, Berlyną ir Karaliaučių.
Siūlė skrydžius į Palangą
1938 metų rugsėjo 5-ąją iš Kauno Aleksoto aerodromo į Palangą pirmojo skrydžio pakilo valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos oro linijos“ (LOL) lėktuvas „Percival Q6“. Pirmąją dieną septynvietis orlaivis į Palangą skrido dukart, tačiau jo paslaugomis pasinaudojo vos 2 keleiviai.
Tuometinė šalies vyriausybė Anglijoje buvo įsigijusi du tokius lėktuvus (LY-SOA ir LY-SOB), kuriems suteikti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai.
Prieškario metais leistas žurnalas „Lietuvos sparnai“ rašė, kad 1938-ųjų rudenį orlaiviai iš Kauno į Palangą skraidė dvi savaites, atliko 34 reisus, tačiau paslaugomis naudojosi vos 31 keleivis. Į šį skaičių neįėjo šalies valdžios atstovai su palyda, kurie taip pat norėjo išbandyti orlaivių privalumus.
Prieškario žiniasklaidoje rašyta, kad skrydis iki Palangos trukdavo apie 1 valandą, o bilietas kainavo 38 litus.
Skrydžius į Palangą LOL atnaujino 1939-ųjų birželį ir juos tęsė iki rudens. Bendrovės vadovai nusprendė sumažinti bilietų kainą iki 25 litų – kelionė traukiniu į pajūrį kainavo vos keliais litais pigiau. Iškart perkant bilietą atgaliniam skrydžiui pastarajam buvo taikoma 20 procentų nuolaida.
Bagažas iki 10 kilogramų buvo skraidinamas nemokamai, o už kiekvieną papildomą kilogramą keleiviams tekdavo mokėti po 50 centų. Sumažinus kainą keliaujančiųjų skaičius iškart išaugo – 1939-aisiais skraidinta beveik 800 žmonių.
