Po kaltinimų, kad Lietuvai tiekia antrarūšius produktus, verslininkai pasišiaušė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. Apie tai išgirdę gamintojų atstovai Lietuvoje pasišiaušė: tai netiesa. 

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. <br>R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

2017-09-19 14:09, atnaujinta 2017-09-19 16:29

Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Produktai tyrimui buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šią situaciją vadino „neskania“ ir ketina kartu su kitomis analogiškus tyrimus atlikusiomis valstybėmis ir Europos Komisija siekti, kad maisto produktų rinka būtų bendra ir kokybės atžvilgiu.

„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti“, – sakė B. Markauskas.

 Ne tik cukrus, bet ir saldiklis

Paskelbus atlikto tyrimo rezultatus, į susiklosčiusią situaciją suskubo reaguoti „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovė Nele Normak. 

Lygintų produktų sąraše yra ir šaltoji arbata „Nestea“.

N.Normak teigimu, „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą. „Coca-Cola“ yra įsipareigojusi gaminti ir visiems vartotojams tiekti tik aukštos kokybės saugius gėrimus. 

„Be to, visa mūsų produkcija Europos Sąjungoje ir daugiau nei 200 pasaulio šalių gaminama laikantis itin griežtų standartų bei gamybos ir tiekimo procesų.

Nors tam tikrais atvejais turime pritaikyti mūsų gėrimų receptus pagal vietos vartotojų skonį, vietinius ingredientus ar atsižvelgiant į vietinį reguliavimą, naujus produktus pristatome tik įvertinę vartotojų pageidavimus ir laikantis aukštų standartų. 

Mūsų „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius.

Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „Nestea“ arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus.

Galime užtikrinti, kad mūsų įsipareigojimas tiekti aukštos kokybės, saugius, vartotojams prieinamus ir jų mėgstamus gėrimus yra tvirtas ir ilgalaikis“, – sakė N.Normak.

Lygino skirtingus produktus?

Kritikuojamų produktų sąraše yra ir tuno pjausnys „Rio Mare“. 

Kaip paaiškino „Rio Mare“ oficialios atstovės Lietuvoje bendrovės „Dorena“ rinkodaros vadovas Faustas Tolkušinas, „Rio Mare“ tuno pjausnys sūryme Lietuvoje tiekiamas tokios pačios sudėties kaip ir Italijoje.

„Šis produktas viso pasaulio rinkoms yra gaminamas pagal identišką receptūrą.

Vokietijos rinkai mūsų gamintojas tiekia tuno konservus „Saupiquet“ prekiniu ženklu, kurių sudėtis skiriasi nuo „Rio Mare“. Tai skirtingi produktai su skirtingomis receptūromis“, – tikino F.Tolkušinas. 

Pyko ir bulgarai su čekais

Lietuvos VMVT palygino ir „Nutella“ kremą. Jam taip pat lietuviai turi priekaištų. 

Šis saldus kremas šiemet sulaukė audringos reakcijos ir iš Rytų Europos šalių lyderių.

Tyrimai parodė, kad Vakarų bendrovės buvusioms komunistinėms valstybėms skirtiems maisto produktams naudoja pigesnius ingredientus. Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas tokią praktiką pavadino „maisto apartheidu“. Čekijos žemės ūkio ministras Marijanas Jurecka vasario pabaigoje pareiškė, kad Rytai jau pavargo būti „Europos šiukšliadėže“.

Pasirodžius publikacijai, bendrovė „Ferrerio“, gaminanti šokoladinį kremą „Nutella“, išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad Rytų Europos „Nutella“ niekuo nesiskiria nuo skirtos Vakarų rinkai.

„Mes garantuojame, kad „Nutella“ yra tokios pats kokybės visose šalyse, kuriose galima jos įsigyti. Vidurio ir Rytų Europoje parduodama „Nutella“ yra lygiai tokios pat sudėties ir gaminama pagal tokius pat standartus, kokie nustatyti Italijoje – šalyje, kurioje „Nutella“ buvo sukurta“, – rašoma bendrovės komentare.

VMVT tirti produktai, kurių sudėtis skyrėsi: 

sausainiai „Milka Choco Cookies“

sojų gėrimas „Alpron Soya original“

šaltoji persikų arbata „Nestea“

gėrimas „Lipton“

spragintų auksinių kukurūzų dribsniai „Kellogg's corn Flakes“

bulvių traškučiai „Lays salted“

mažiau saldūs dribsniai su šokoladu „Vitalis“

„Nutella“ su lazdynų riešutais

padažas „Uncle Ben's sweet and sour“

jogurtas „Activia“ su braškėmis

tuno pjausnys „Rio mare“

tirpioji kava „Nestle nescafe gold“

juodoji arbata „Lipton Yellow label tea“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.