Per maždaug dešimtmetį Lietuvos miestuose ir miesteliuose į naujus vamzdynus buvo investuota apie milijardą eurų.
Tačiau juos paklojusios savivaldybių įmonės neįvykdė iškeltų reikalavimų ir nepriviliojo reikiamo skaičiaus žmonių prisijungti prie centralizuotos sistemos. Už tai jos privalo sugrąžinti milžiniškas sumas, kai kuriais atvejais artėjančias prie metų apyvartos dydžio.
Teks branginti vandenį
Europos Komisija yra iškėlusi tikslą: urbanizuotose vietovėse, kuriose yra 2 tūkst. ir daugiau gyventojų, net 98 proc. turi būti prisijungę prie nuotekų sistemos.
Kol kas Lietuvai įgyvendinti tokių užduočių nepavyko, todėl gresia net 100 mln. eurų bauda. O vandens tiekimo įmonės jau dabar spaudžiamos grąžinti dalį paramos, jei nebuvo įvykdyti joms iškelti reikalavimai.
„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad pirmieji tokie ministro K.Navicko įsakymai vandentvarkininkus pasiekę dar vasarą. O dabar juos jau gavo 24 iš 60 Lietuvoje veikiančių šios srities bendrovių.
Bene liūdniausia padėtis – Trakuose. Mat „Trakų vandenys“ privalo grąžinti beveik 1,377 mln. eurų, o tai sudaro net 98,8 procento įmonės metų apyvartos.
„Nežinome, ką daryti. Toks įspūdis, kad ir Aplinkos ministerija nelabai nutuokia, kuo čia viskas baigsis.
Savivaldybė mums suteikti tokios garantijos negali, bankai tikrai nepaskolins. O bankrutuoti neturime teisės.
Kreipėmės į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad ji išaiškintų, ar galėsime šią sumą įtraukti į paslaugų kainą. Vanduo tuomet pas mus, aišku, smarkiai pabrangtų, tačiau kitos išeities nėra“, – tvirtino „Trakų vandenų“ vadovas Romas Ingelevičius.
Žmonių priversti negali
Trakuose dviem etapais buvo investuota net 78 mln. litų (dabar – 22,6 mln. eurų). Visa miestelio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema buvo atnaujinta, tačiau gyventojų prie jos prisijungė nepakankamai.
„Aplinkos ministerija arba kuri nors kita institucija turėjo nustatyti žmonėms tokią prievolę, nes mes patys negalime nieko padaryti. Ar vandens tiekėjai kalti, kad žmonės pila nuotekas ne ten, kur priklauso? Ar mes prisidėjome prie to, kad dėl emigracijos sumažėjo gyventojų?
Iš mūsų buvo reikalaujama investuoti į infrastruktūrą. Tai ir padarėme. Nepastatėme juk už tuos pinigus kokio nors sveikatingumo komplekso“, – piktinosi R.Ingelevičius.
Panašiai aiškino ir Lietuvos vandens tiekimo įmonių asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius: „Neturime svertų, kad priverstume žmones jungtis prie tinklų. Iki sklypo ribos juos atvedame, o jei gyventojas nenori, priversti negalime.“
Pritrūko penkių klientų
Asociacija prašė bent kuriam laikui atidėti reikalavimų įgyvendinimo terminą, kuris baigėsi paskutinę 2016-ųjų dieną, tačiau valdžios institucijos nesutiko.
Pasak B.Miežutavičiaus, dėl to kai kuriose vietovėse susidarė paradoksali padėtis. Antai „Kretingos vandenys“ turės grąžinti 385,5 tūkst. eurų paramos, nes iki nurodyto rodiklio pritrūko penkių gyventojų.
Asociacijos vadovo įsitikinimu, atėjo laikas ginti viešąjį interesą nuo Aplinkos ministerijos veiksmų, nes kitaip daugelyje miestų ir miestelių smarkiai pabrangs vanduo ir nuotekų tvarkymas.
„Visi įmonių gauti įsakymai grąžinti lėšas bus skundžiami teismui.
Kitaip negali būti, nes susidarė tokia padėtis, kokios Lietuva dar nematė“, – tikino B.Miežutavičius.
Siūlo mokėti dalimis
Reikalavimų neįvykdžiusioms įmonėms nurodyta apskaičiuotas sumas grąžinti per 90 dienų. Dauguma įsakymų gauti rugpjūčio pabaigoje ir šio mėnesio pradžioje, tad laiko dar yra.
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos atsakyme „Lietuvos rytui“ teigiama, kad galima sumokėti ir dalimis: „Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, kuris nustato grąžintinų lėšų tvarką, projektų vykdytojams yra numatyta galimybė kreiptis į ministeriją lėšų grąžinimo terminą atidėti arba lėšas grąžinti dalimis iki 12 mėnesių nuo sprendimo dėl lėšų grąžinimo datos.“
B.Miežutavičiaus teigimu, tai gal šiek tiek ir padėtų bendrovėms, kurioms staigiai reikia milijonų eurų, tačiau tikrai neišgelbėtų klientų nuo brangesnių paslaugų, nes šios sumos bus įtrauktos į jų kainą.
Beje, Aplinkos ministerija jau yra parengusi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Jame siūloma nustatyti pareigą gyventojams per 9 mėnesius prisijungti prie nutiestos infrastruktūros.
„Kol kas tai tik projekto nuostata – projektą svarstant Vyriausybėje ir Seime ji bei kitos nuostatos gali keistis“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Teks sugrąžinti jau apie 16 mln. eurų
Pasak B.Miežutavičiaus, iš viso jau nurodyta grąžinti apie 16 mln. eurų gautos ES paramos.
Didžiausias sumas turės atiduoti „Vilniaus vandenys“ (4,02 mln. eurų), „Kauno vandenys“ (2,32 mln. eurų), „Trakų vandenys“ (1,377 mln. eurų), „Aukštaitijos vandenys“ (1,156 mln. eurų).
Trakų įmonei ši suma sudaro net 98,8 proc. metų pajamų, bendrovei „Šakių vandenys“ teks grąžinti daugiau nei milijoną eurų, arba 91,9 proc. metų pajamų.
Įsakymus jau gavo 21 vandens tiekimo įmonė ir trys savivaldybės – Alytaus rajono (grąžintina suma – 101,7 tūkst. eurų), Šalčininkų rajono (169,6 tūkst. eurų) bei Švenčionių rajono (212,2 tūkst. eurų).
