Nors stojo giedros dienos, daugelyje vietovių žemdirbiai negali įvažiuoti į laukus, kad nukultų juose dar likusius javus ar mėgintų juos pasėti.
Skaičiuojama, kad artėjant spaliui Lietuvoje tebėra nenuimta kone trečdalis derliaus. Valdžia ketina dėl subsidijų kreiptis į Europos Komisiją, tačiau patys žemdirbiai jai žeria priekaištus.
Teko traukti traktorių
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Jono Talmanto, bene labiausiai pasisekė Joniškio ir Šiaulių rajonų žemdirbiams, kurie spėjo nukulti tai, kas buvo pasėta. Išskyrus žirnius ar pupas.
Javus nukūlė ir Kėdainių rajone ūkininkaujantis J.Talmantas – liko tik maždaug 6 hektarai kviečių ir 10 hektarų žirnių.
„Tuos jau palaidojau. Bet blogiausia, kad neįmanoma įvažiuoti į laukus. Šiandien (vakar. – Red.) bandžiau tai padaryti 500 arklio galių vikšriniu traktoriumi, tai įklimpau taip, kad trimis traktoriais teko traukti.
Jau aišku, kad nebespėsime pasėti žieminių rapsų, todėl kitąmet Lietuvoje šios kultūros išvis nebus.
Dabar paskutinės dienos, kai reikia sėti žieminius kviečius, bet neįmanoma to padaryti. Neįsivaizduoju, koks derlius galės būti kitais metais“, – pasakojo J.Talmantas.
Pasak jo, šįmet grūdų kokybė labai prasta, jie per drėgni.
Anksčiau tekdavo juos džiovinti 1–2 valandas, dabar – ištisą parą, o dėl to smarkiai išauga sąnaudos.
Žėrė priekaištus valdžiai
Ūkininkų sąjungos vadovas tvirtino, kad ekstremalią padėtį visoje Lietuvoje reikėjo skelbti jau seniai.
Pasak jo, dar prieš mėnesį Žemės ūkio ministerijai ir kitoms institucijoms buvo rašomi raštai ir prašoma imtis veiksmų, nes jau tuomet buvo aišku, kad didelė dalis šių metų derliaus gali pražūti.
„Niekas nekreipė dėmesio – viskas gražu, viskas gerai, gyvenkite, kaip norite.
Premjeras Saulius Skvernelis tik šią savaitę pagaliau ketina Ukmergėje su ūkininkais susitikti“, – skundėsi J.Talmantas.
Paklaustas, ar tikrai taip nesiseka bendrauti su valdžioje esančiais „valstiečiais“, sąjungos pirmininkas rėžė tiesiai: „Valstietis tėra ūkininko tarnas. O kai tarnai ateina į valdžią, tai matote, kas darosi.“
Netrukus siųs prašymą
Žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas tvirtino, kad operatyviau vargu ar buvo ką nors įmanoma padaryti, nes savivaldybės tik praėjusią savaitę pradėjo skelbti ekstremalią padėtį.
O visos Lietuvos mastu paskelbti tokios padėties beveik neįmanoma, nes Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas iki mėnesio pabaigos viešės Kinijoje.
Tačiau Žemės ūkio ministerija jau rengia ir rytoj ketina išsiųsti pranešimą Europos Komisijai apie šalies ūkininkų netektis. Galbūt bus galima bent dalį nuostolių padengti iš ES lėšų.
„Šią savaitę į Latviją, kuri dar labiau nukentėjo, atvyksta ir EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas. Tačiau įtikinti Briuselį dėl subsidijų bus sunku.
Nėra buvę tokio atvejo, kad kompensacijos būtų skiriamos 1–2 šalims. Jeigu prie mūsų dar prisidės estai ir suomiai, gal turėsime daugiau galimybių.
Bet kuriuo atveju pinigai, net jei jų būtų skirta, ūkininkus pasiektų ne anksčiau kaip per porą mėnesių. Nors tikėtina, kad EK gali leisti didinti paramą iš nacionalinio biudžeto“, – aiškino ministras.
Žalos dar neapskaičiavo
Pasak B.Markausko, kol kas sunku prognozuoti ūkininkų patirtus nuostolius, nes juos dar tik pradedama skaičiuoti.
Be to, pastaruoju metu orai derliui nuimti yra palankesni nei visą rugsėjį.
„Vis dėlto, kiek teko dabar kalbėtis su žemdirbiais, jiems svarbiausia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra netaikytų sankcijų, jei vėluojama įgyvendinti įvairius projektus“, – tvirtino ministras.
B.Markauskas agentūrai BNS sakė aptaręs su žemdirbiais galimybę nekokybišką derlių parduoti bent biokuro gamintojams. Tačiau ūkininkų netenkina per maža kaina – 40 eurų už toną, nors už pirmos klasės grūdus mokama 165–170 eurų.
Išdavinėja pažymas
Stiprioms liūtims naikinant derlių ekstremalią situaciją vakar paskelbė ir Kretingos rajonas. Tai jau šešta tai padariusi savivaldybė: tokia padėtis jau yra Panevėžio, Šilutės, Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio rajonuose.
Nuo gausaus lietaus pastaruoju metu smarkiai nukentėjo ir Zarasų, Kėdainių, Ukmergės, Švenčionių, Ignalinos bei Biržų rajonai, pranešė BNS.
Savo ruožtu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai dar praėjusią savaitę paskelbė išduodantys nenugalimos jėgos (force majeure) pažymas kaip įmanoma skubiai. Tai daro ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio rūmai.
Tokia 200 eurų kainuojanti pažyma gali būti kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir civilinės atsakomybės taikymo.
Mat derliaus netekusiems ūkininkams gali būti sudėtinga atsiskaityti su supirkėjais, jei buvo sudarytos išankstinės sutartys, taip pat su pinigus skolinančiais bankais.
