Seimo Migracijos komisija atsivertė metų statistikos knygą – svarstė gyventojų migracijos tendencijas ir duomenis apie darbuotojų atlyginimų vidurkius savivaldybėse.
Pasak Lietuvos statistikos departamento generalinės direktorės Vilijos Lapėnienės, per 2012‒2016 metus emigravo 211,4 tūkst. Lietuvos gyventojų, imigravo – 108,4 tūkst. asmenų.
Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui gyventojų) pasiekė 17,5, o bendrasis imigracijos rodiklis – 7.
Dauguma – kone 60 proc. – emigruojančiųjų yra jauni (20–39 metų) darbingo amžiaus gyventojai.
Didžiąją dalį imigracinių srautų (81,6 proc.) sudaro grįžtantys Lietuvos piliečiai, iš jų 60,4 proc. 20–39 metų amžiaus asmenys.
Gyventojų mažėja
Per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 55 savivaldybėse. Daugiau kaip 12 proc. nuolatinių gyventojų sumažėjo Skuodo, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Pagėgių ir Visagino rajonų savivaldybėse.
Pastebimas Lietuvos gyventojų struktūros pokytis, t.y. didėja 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje. 2012 m. pradžioje 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo 18,1 proc., 2017 m. pradžioje – 19,3 proc.
Nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeičia apie 2 proc. šalies gyventojų.
Anot V.Lapėnienės, antrame 2017 metų ketvirtyje šalies ūkyje dirbo 1,266 mln. darbuotojų. Iš jų kone 379 tūkst. dirbo valstybės sektoriuje (30 proc.) ir apie 887 tūkst. – privačiame sektoriuje.
Darbo užmokestis – ant svarstyklių
2017 metų antrą ketvirtį šalies ūkyje vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis siekė 830 eurų, neto (po mokesčių) darbo užmokestis – 653 eurus.
Neto darbo užmokestis 2017 metų II ketvirtį, palyginti su 2012 metais, daugiausia padidėjo Neringos, Trakų, Vilniaus, Kauno ir Ignalinos rajonų savivaldybėse – nuo 187 eurų iki 219 eurų.
O mažiausiai didėjo Lazdijų, Zarasų, Alytaus, Akmenės, Skuodo ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse (nuo 117 iki 135 eurų).
Ko reikėtų griebtis?
Anot premjero patarėjo ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Luko Savicko, siekiant didinti Lietuvos, kur gera gyventi, dirbti ir kurti, patrauklumą Vyriausybė savo pastangas telkia į 6 pagrindines kryptys: socialinės atskirties mažinimą; šeimai palankios aplinkos kūrimą; viešųjų paslaugų kokybės gerinimą; patrauklių darbo sąlygų kūrimą ir užimtumo didinimą; verslo aplinkos gerinimą; žmogiškųjų išteklių pritraukimą.
Patarėjas pristatė Vyriausybės nuveiktus darbus ir numatytas priemones, siekiant mažinti emigraciją ir skatinant reemigraciją.
Teiks įstatymų projektus
Vyriausybė Seimui teiks mokesčių, socialinės sistemos tobulinimo ir kitų įstatymų pakeitimų projektus, sudarančius sąlygas veiksmingiau įgyvendinti užimtumo rėmimo priemones, palankiau jaunoms šeimoms įsigyti būstą, didinančius vartotojų, įsigijusių produktus Lietuvos rinkoje ir mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugos sistemos veiksmingumą, draudimo produktų skaidrumą, didinančius pirminės teisinės pagalbos prieinamumą, tobulinančius specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo neįgaliesiems sistemą, užtikrinančius finansavimą ekonomiškai gyvybingiems projektams, kurie dėl didelės rizikos ar ilgo laikotarpio negali gauti finansavimo rinkos sąlygomis.
Patarėjas akcentavo, kad dar šiais metais bus sukurti talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje bei centralizuotos užsienio lietuvių ir sugrįžusių asmenų prašymų dėl pagalbos integruotis į švietimo sistemą teikimo sistemų pamatai. Svarbu paminėti ir tai, kad Vyriausybė patvirtino žmogiškųjų išteklių pritraukimo politikos veiklos kryptis ir Vyriausybės kanceliariją paskyrė šios veiklos koordinatore.
