Verslininkė pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Už gautas lėšas ji pirko taros medui pilstyti, dizaino paslaugų, etikečių, pakavimo medžiagų. Dabar Astos Brusokienės bityno produktai pirkėją džiugina ne tik puikia kokybe, bet ir estetine išvaizda.
Bityne dirba visa šeima
Patyrę bitininkai žino auksinę taisyklę – šiuos vabzdžius pirmiausia reikia pamilti, su jais susikalbėti, tik paskui galima pradėti galvoti apie verslą ir pinigus. Tam pritaria ir bitininkė Asta. Jos draugystė su bitėmis prasidėjo dar vaikystėje – ji padėdavo tėčiui medaus sukimo darbuose. „Ši veikla patiko, vėliau atsirado susidomėjimas, tai užaugino meilę šiam užsiėmimui. Man tai teikia malonumą, viską darau nuoširdžiai ir sąžiningai“, – neslepia džiaugsmo Asta.
Šiandien jos bityne – 70 bičių šeimų. Jos laikomos dviejose vietose – Vilkaviškio rajone, Bartninkų seniūnijoje ir Marijampolėje, Sasnavos seniūnijoje. Bitininkystė Astai, dirbančiai valstybės tarnyboje, – maloni papildoma veikla, kuria ji užsiima jau seniai. Šis hobis verslu tapo tik prieš šešerius metus, kai moteris nusprendė dalyvauti ES programose ir pasinaudoti parama. „Kiti dalykai taip nesudomino, kaip ši sritis. Pradėjau domėtis bičių produktais, jų teikiama nauda, įvairiais receptais. Šeimos nariai taip pat įsitraukė į šią veiklą“, – pasakoja Asta.
Darbas su bitėmis – Astos vyro užsiėmimas. „Jis bičių nebijo, jam tai patinka ir jis išmano, ką daro. Šalia avilių esu tik padėjėja“, – džiaugiasi A. Brusokienė. O ji pati dalyvauja seminaruose, skaito literatūrą, domisi bičių gydymu ir kitais klausimais, seka teisės aktų pakeitimus bitininkystės klausimais, nes norint sėkmingai bitininkauti, žinias reikia nuolat atnaujinti. O štai medaus sukimo darbuose puikios pagalbininkės – dukros.
„Sakoma „darbštus, kaip bitė“. Kitokių žmonių, dirbančių su bitėmis, net neįsivaizduojame. Darbų šioje srityje netrūksta visus metus. Šiltasis metų laikas intensyvesnis, ypač vasarą, šaltuoju periodu būna lengviau. Bitės neša ne tik medų, renka ir kitus bičių produktus, tad darbai vyksta ištisus metus“, – pasakoja Asta, tvirtindama, kad bityne visi darbai šeimai yra malonūs.
A. Brusokienė bando sudominti žmones ne tik medumi, bet ir kitais bičių produktais: bičių duonele, pikiu (propoliu), vašku, išlietomis vaškinėmis žvakėmis, įvairių produktų rinkiniais.
Svarbu ne tik kokybė, bet ir gaminio išvaizda
Asta suprato, kad norint parduoti produktą, reikia jį gražiai ir estetiškai pateikti. Pirmiausia ji nusprendė gauti sertifikatą, patvirtinantį, kad jos gaminami bičių produktai atitinka nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos reikalavimus. Įvykdžiusi visus reikalavimus ir gavusi šį dokumentą Asta jau galėjo kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl dalyvavimo priemonėje „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir pasinaudoti parama. „Tikiuosi, kad gražiai pateikę bičių produktus galėsime įsitvirtinti vietinėje mažmeninėje rinkoje“, – viliasi Asta, mąstydama apie tolesnę verslo plėtrą.
Jau dabar moteris tvirtina, kad parama pasiteisino. Astos Brusokienės bityno produktai tapo išskirtiniai savo išvaizda, labiau matomi. Atsirado naujų pirkėjų, kuriems svarbu ne maža kaina, o produkto pateikimas, kokybė.
Tai ne pirmoji ES parama, kuria pasinaudoja verslininkė. Ji dar dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Už paramą pagal šią priemonę ji pirko įvairios įrangos, kuri palengvino medaus sukimo ir kitus darbus bityne.
Kokybiškų produktų gamintojams – parama
Paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ gali kreiptis ūkininkai, dalyvaujantys vienoje iš trijų kokybės sistemų: ES pripažintų produktų kokybės sistemoje, nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje ar ekologiškų produktų kokybės sistemoje. Pagal šias kokybės sistemas pagamintus produktus prekybos vietose galima atpažinti pagal atitinkamus ženklus etiketėse.
Parama pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos“ gali būti skirta kompensuoti su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias papildomas išlaidas, tokias kaip kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo ir kontrolės, produktų etiketės su kokybės ženklais ar nuorodomis, pakuotės dizaino sukūrimo ir įsigijimo, informacinės medžiagos apie tiekiamų rinkai produktų ypatybes maketavimo ir spausdinimo ir kito. Parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus gali siekti:
- ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur;
- ES pripažintų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 776 Eur;
- nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur.
Naujos paraiškos paramai gauti priimamos iki š. m. spalio 31 d.
Daugiau informacijos apie šias kokybės sistemas ir pagal jas skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
