Lietuvoje yra apie 5 tūkst. valstybei nuosavybės tei- se priklausančių pastatų, kurių energinį efektyvumą būtina pagerinti. Tam numatyta įvairių priemonių, tarp kurių yra ir naujovė – grąžinamoji subsidija.
2015 metų Vyriausybės nutarimu buvo pakeista Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, kurioje numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio pastato atnaujinimas gali būti finansuojamas Energijos efektyvumo fondo lėšomis, taikant energijos taupymo paslaugų teikėjo (ETPT) modelį arba tiesiogiai teikiant paskolą, arba skiriant grąžinamąją subsidiją.
Tai nauja 2014–2020 metų finansinės perspektyvos priemonė, taip, kaip ji yra apibrėžiama šios finansavimo perspektyvos reglamentuose, nebuvo taikyta ir kitose ES šalyse. Tačiau ja pasinaudojus galima valstybei priklausančius statinius paversti energiškai efektyvesniais.
Grąžinamoji subsidija taikoma pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-VIPA-V-101 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“.
Pareiškėjai. Valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai (išskyrus valstybės įmones) ir (arba) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kurių valdomi pastatai yra įtraukti į Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašą.
Grąžinamoji subsidija taikytina tuose sektoriuose, į kuriuos investuojant gaunama grąža, kuri skiriama visai paramai ar jos daliai grąžinti. Tokia subsidijos forma taikoma atnaujinant centrinės valdžios viešuosius pastatus, kai siekiama padidinti jų energinį efektyvumą. Projektai, kurie įgyvendina perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią technologiją, ypač investicijos į energijos efektyvumą ir atsinaujinančius energijos išteklius, pirmiausia sukuria finansinę ir ekonominę grąžą per sutaupytas lėšas, bet taip pat užtikrina ilgesnį pastato naudingo tarnavimo laiką, energijos saugą, darbo vietų kūrimą ir gyvenimo kokybės gerėjimą.
Atlikę energetinį auditą ir parengę investicinį projektą pastatų valdytojai gali kreiptis į Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) dėl paskolos arba ETPT modelio taikymo.
Pastaruoju atveju pastato valdytojas turi viešojo pirkimo būdu įsigyti paslaugos teikėją, kuris įsipareigotų sutvarkyti statinį ir atitinkamą laikotarpį (pavyzdžiui, 20 metų) jį administruoti, o investicijas atsiimtų iš gaunamų asignavimų ir energetinių išlaidų sutaupymo.
„Bet toks modelis ne visais atvejais tinkamas. Pavyzdžiui, pastatui, kuriam yra taikomi specifiniai saugumo ar techniniai reikalavimai, gali būti sunku rasti tinkamą ETPT paslaugų teikėją. Tokių pastatų valdytojai irgi gali pasinaudoti finansavimu per grąžinamosios subsidijos priemonę“, – aiškino VIPA generalinis direktorius Gvidas Dargužas.
Ją rekomenduojama taikyti tais atvejais, kai pastato valdytojas tiesiogiai negali imti paskolos iš finansų įstaigos arba pastatas dėl tam tikrų priežasčių negali būti modernizuojamas pagal ETPT modelį ir nėra kitų finansavimo galimybių.
Procesas. Kad tokia subsidija būtų skirta, pastatas taip pat turi būti įrašytas ir į Energetikos ministerijos kasmet sudaromo Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašą ir negavęs paskolos pastatui modernizuoti arba netinkamas ETPT modeliui.
Atitikus šį reikalavimą pastatų valdytojai Energetikos ministerijai teikia projektinį pasiūlymą iki nustatyto termino, Energetikos ministerija vertina šiuos pasiūlymus ir sudaro valstybės projektų sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktų pastatų valdytojai teikia paraiškas dėl finansavimo VIPA, kuri, įvertinusi gautus dokumentus, teikia išvadą Energetikos ministerijai dėl finansavimo.
Ministerijai priėmus sprendimą dėl lėšų skyrimo, pasirašoma finansavimo sutartis ir pradedamas įgyvendinti projektas.
Reikalavimai. Projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, o jį užbaigus statinys privalo atitikti ne žemesnės nei C energinio naudingumo klasės reikalavimus.
Taip pat baigus projektą galutinės energijos sąnaudos turėtų sumažėti ne mažiau negu 30 procentų.
Gauta subsidija gali būti panaudota įvairioms energijos taupymo priemonėms: nuo inžinerinių ir šildymo sistemų atnaujinimo iki sienų bei stogų šiltinimo ir apšvietimo modernizavimo.
Iš esmės galioja panašūs reikalavimai, kaip ir renovuojant daugiabučius namus.
Naujovė. Kuo skiriasi grąžinamoji subsidija nuo kitokios paramos? Dalį subsidijos, priklausomai nuo sutaupytos energijos kiekio pastate, baigus projektą reikės grąžinti. O susigrąžintos grąžinamosios subsidijos lėšos pakartotinai bus panaudojamos tam pačiam tikslui – pastatams atnaujinti“, – pasakojo VIPA Paramos programų skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė.
Įgyvendinus projektą grąžinama ne mažiau nei 30 procentų pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų, susijusių su energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimo rangos darbais, ir negali viršyti visų projekto įgyvendinimui pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų sumos.
Lėšų grąžinimo terminas – 20 metų, jis pradedamas skaičiuoti nuo kitų metų po projekto įgyvendinimo pabaigos.
Grąžinamosios subsidijos lėšų grąžinimas bus vykdomas vieną kartą per metus – iki einamųjų metų birželio 30 d.
Pinigai. Šįmet jau paskelbtas kvietimas teikti projektinius pasiūlymus finansavimui per grąžinamąją subsidiją gauti. Galutinis projektinių pasiūlymų pateikimo terminas – spalio 23 diena.
Šiam kvietimui numatyta suma siekia 16,06 mln. eurų. Visos lėšos yra iš Europos regioninės plėtros fondo.
Iš viso grąžinamosios subsidijos priemonei numatyta suma siekia 28 mln. eurų. Pasak G.Dargužo, jei pastato savininkui sudėtinga rasti tinkamą ETPT pa- slaugų teikėją, jis gali pasinaudoti grąžinamosios subsidijos priemone.
