Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas yra vienas būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, sako už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.
„Šiame procese bandant surasti susitarimą buvo aptarinėjami skirtingi sprendimo būdai. Galbūt tai mano vaizduotės trūkumas, bet labiausiai akivaizdus sprendimas yra ruožo atstatymas, tačiau gali būti atrasta ir kitų sprendimo būdų. (Veiklos atskyrimas – BNS) buvo aptariamas nuo pradžių, tačiau galiausiai nepavyko surasti pakankamai tvirtų įsipareigojimų ir todėl atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje esame dabar“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. Vestager.
Anot jos, Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas nėra privalomas, siekiant panaikinti konkurencijos pažeidimą, tačiau tai yra vienas iš galimų variantų.
Eurokomisarės teigimu, sprendimą kartu su Lietuvos valdžia ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe siekta surasti nuo 2015 metų, tačiau nesutarus dėl Komisijai priimtinų įsipareigojimų, nuspręsta bendrovei skirti baudą.
„Nuo prieštaravimo pranešimo 2015 metais turėjome daug susitikimų ir diskusijų, kaip galėtume išspręsti šį klausimą ir nutraukti pažeidimą. (...) Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus“, – kalbėjo M. Vestager.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad 2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti EK baudos „Lietuvos geležinkeliams“.
„Ši byla jau seniai turėjo būti pabaigta, nuo 2008 metų ji tęsiasi, tai šitai Vyriausybei tikrai nebuvo nei laiko, nei galimybių šitą bylą spręsti, visa medžiaga, visi tyrimai buvo seniai atlikti iki Vyriausybės paskyrimo“, – tuomet žurnalistams sakė R.Masiulis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška BNS taip pat teigė, kad jam pradėjus vadovauti įmonei, pokalbių su Komisija dėl Rengės ruožo buvo nedaug. Anot jo, tuomet buvo diskutuota ir dėl bendrovės valdymo modelio.
Pasak M.Vestager, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.
M.Bartuška BNS neatmetė, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui.
M.Vestager sakė negalinti pasakyti, ar ateityje „Lietuvos geležinkeliai“ gali sulaukti ieškinių iš kompanijų, nukentėjusių dėl išardyto Rengės ruožo, tačiau pripažino, kad pagal neseniai įsigaliojusią tvarką tokia galimybė egzistuoja.
EK praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, ir skyrė įmonei 27,8 mln. eurų baudą. Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą – atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.
Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo.
Susitiko ir su ministru
Trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko su Europos Komisijos nare, atsakinga už konkurenciją, Margrethe Vestager. Susitikimo metu aptarti konkurencijos energetikoje klausimai.
Susitikime kalbėta apie EK atliekamą tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalyse 2004–2012 m. Komisarė pristatė tyrimo eigą, apžvelgė tolimesnius galimus veiksmus. Savo ruožtu ministras pažymėjo, kad Lietuva vertina EK pastangas spręsti „Gazprom“ dominavimo rinkoje klausimus. Kartu pažymėta, kad Lietuva tikisi griežtos EK pozicijos Rusijos dujų monopolininkės, kuri daug metų vertė Lietuvą ir kitas regiono šalis už dujas mokėti gerokai didesnę nei rinkos kainą, atžvilgiu.
Pasak ministro, penkerius metus trunkantis EK antimonopolinis tyrimas dėl Rusijos kompanijos veiksmų Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse, turėtų baigtis realiai veikiančiais ir šiandieninę situaciją atitinkančiais „Gazprom“ įsipareigojimais, kurie užtikrintų sąžiningą konkurenciją dujų rinkoje. Tuo tarpu Lietuvai, patyrusiai milijardinę žalą dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros, turėtų būti atlyginta.
Pažymėta, kad „Gazprom“ pasiūlyti įsipareigojimai EK mainais už gręsiančią iki 8 mlrd. eurų baudą, sprendžia tik praeities problemas, kurios buvo susijusios su ilgalaikėmis dujų tiekimo sutartimis.
„Šiandieninė dujų rinka iš esmės pagrįsta trumpalaikiais kontraktais, todėl jie taip pat turi atsidurti EK akiratyje, kad ES valstybės vieną dieną vėl netaptų „Gazprom“ įkaitėmis. ES konkurencijos taisyklės turi būti taikomos ne tik atgal, bet, pirmiausiai, į priekį“, – sakė energetikos ministras.
Ministras pasidžiaugė, prieš trejus metus pradėjusio veikti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo teigiamu poveikiu dujų rinkai. Konkurencingai veikiantis SGD nutraukė „Gazprom“ monopolį ir sumažino dujų kainą visam regionui.
Susitikimo metu paliesti ir paramos atsinaujinančiai energetikai klausimai. Energetikos ministerija šiuo metu rengia naujos paramos schemos atsinaujinančiai energetikai koncepciją. Suderinus paramos schemą su EK, planuojama pradėti konkursus vėjo elektrinėms plėtoti pagal atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje patvirtintus tikslus.
Ministerija siekia, kad naujoji paramos schema su EK būtų suderinta per kuo trumpesnį laiką, o atsinaujinančios energetikos tolimesnė plėtra galėtų prasidėti jau nuo 2019 m. ir vyktų sklandžiai.
