Toks mūsų mentalitetas. Kažkaip visi spėjo ir priprasti prie paprastos schemos: ištisus metus šiukšliname, atitinkamos tarnybos dirba: veža, rūšiuoja, na ir, žinoma (o kaipgi kitaip), neblogai uždirba, paskui vieną pavasario dieną visi pakviečiami pagražinti tėvynę,apsišvarinti. Ir kaipgi, žmogau ,neatsiliepsi į tokį kvietimą, kaip neprisidėsi prie „akcijos“, kur pasiraitoję rankoves, lenktyniaudami vieni su kitais, triūsia patys seimo nariai, partijų pirmininkai, miestų merai ir net aukščiausi šalies vadovai. Juk daugeliui tai yra reta proga pabūti kartu su savo liaudimi.
Bet yra šalių, kur puikiai apsieinama be tokių Leniną su rąstu ant peties menančių „komunistinių subotnikų“. Paprasčiausiai, problema sprendžiama, taikant ekonomines priemones. Tad, atrodytų, yra iš ko imti pavyzdį.
Paprastai turistus, atvykstančius į Šveicariją, maloniai nustebina švara miestuose ir kaimuose, tačiau mažai kas žino, kaip tai pasiekiama, rašo portalas „bomba.co“.
Šiukšlių rūšiavimo sistema, praktikuojama daugelyje pasaulio šalių, Šveicarijoje yra ekstremali. Ištobulinta beveik iki absurdo.
Rūšiuojama viskas, ką galima rūšiuoti. Ši sistema nežino išimčių – visi privalo mesti šiukšles į atskirus konteinerius. Tai yra visiška demokratija – dalyvauja visi. Ir tai yra visiškas demokratijos nebuvimas – niekas čia negali pasiginčyti ar padiskutuoti: nesutinki – mokėk baudą. Toks požiūris į šiukšlių tvarkymą galimas tik Confoederatio Helvetica – Šveicarijos Konfederacijoje .Toks mentalitetas. Visiems patinka gyventi švariai.
Jei esi turtingas, įstatymas nenumato jokių išimčių: prieš įstatymą visi lygūs. Dažnai galima pamatyti žmonių, išlipančių iš ištaigingų automobilių, be kompleksų iškraunančių tuščius butelius ir nešančių į taros pridavimo punktus.
Šveicarija pirmauja pasaulyje pagal priduodamų butelių skaičių – daugiau kaip 90 proc. taros grąžinama į stiklo antrinio perdirbimo įmones.
Tik tada, kai grąžinsite kai kurios rūšies alaus butelius į parduotuvę, galėsite atsiimti savo užstatą. Kitais atvejais tie, kurie priduoda butelius, nieko už tai negauna. Tačiau vis tiek reikia nuimti kamščius, dangtelius ir išrūšiuoti butelius ir stiklainius pagal stiklo spalvą. Balti, rudi, žali – skyrium.
Popierius perdirbamas atskirai nuo kartono (jo perdirbimas yra brangesnis), todėl iš piliečių reikalaujama popierių ir kartoną priduoti skyrium. Beveik trečdalis šalyje pagaminamos spausdintinės produkcijos grąžinama į antrinių žaliavų priėmimo punktus.
Niekam net minties nekils išmesti kaip šiukšles panaudotus galvaninius elementus (baterijas). Todėl 60 proc. visų Šveicarijoje parduodamų baterijų grąžinama utilizuoti, jos neišmetamos į šiukšliadėžę.
Atskirai priduodama plastikinė – polietileno tereftalato (Polyethylene Terephthalate – PET) – tara, atskirai – seni elektriniai prietaisai ir įvairi buitinė technika, atskirai – statybinės atliekos, atskirai – fluorescencinės lempos, atskirai – konservų dėžutės (priduodantys žmonės privalo savarankiškai jas supresuoti magnetiniu presu), atskirai – nugaišusių gyvūnų kūnai (už tai reikia mokėti, bet užkasti draudžiama), atskirai – augalinio aliejaus likučiai, atskirai – mašininės alyvos likučiai (keisti alyvą savo automobilyje griežtai draudžiama – šį darbą už jus atliks servise, tik teks sumokėti 50 frankų – 43,6 Eur). Vien tik pažvelgus į sąrašą darosi baisu, šiurpsta „bomba.co“.
Galima to ir nedaryti, o viską išmesti į šiukšliadėžę, pasakysite jūs. Galima, bet tada dėl mokesčių gali tapti elgeta. Mokestis imamas nuo kiekvieno atliekų kilogramo. Prie kiekvieno šiukšlių maišelio priklijuojamas ženklas, patvirtinantis, kad mokestis sumokėtas.
Išmesti penkis kilogramus šiukšlių kainuoja 2–3 frankus (1,35–2,04 Eur, priklauso nuo kantono). Todėl dauguma vietinių gyventojų neša viską, ką galima, į antrinių žaliavų priėmimo punktus, kur priduoti seną kompiuterį ar seną kūdikio vežimėlį galima nemokamai.
Yra net toks „pagražintas“ pavyzdys, kaip teisingai išmesti panaudotą arbatos paketėlį: etiketę – į kartono maišą, patį paketėlį – į seno popieriaus maišą, paketėlio turinį – į komposto duobę, sąvaržėlę – į metalo laužą, o siūlą – į specialiai paženklintą šiukšlių maišelį. Būtų galima sakyti, kad tai yra pokštas ... bet ne Šveicarijoje, konstatuoja portalas „bomba.co“.
Parengė Leonas Grybauskas
