Visiška nesąmonė. Taip tvirtino visi vaistininkai, išvydę Seimą pasiekusias keistas Farmacijos įstatymo pataisas.
Prieš kelias dienas pasirodžiusiame įstatymo projekte numatyta nauja prievolė vaistinėms, turinčioms teisę išduoti arba parduoti kompensuojamuosius vaistus. Jos bus įpareigotos pacientams tiesiog įbrukti pigiausius preparatus.
Mat pataisose numatyta, kad parduotų arba išduotų tokių dozuočių kiekis 2018-aisiais ir vėlesniais metais turės būti ne mažesnis kaip 50 procentų nuo bendro kompensuojamųjų vaistinių preparatų, esančių toje grupėje, kiekio.
Išimtis taikoma tiktai biologiniams preparatams, kurie dažniausiai skiriami gydant vėžį ar kitas itin sunkias ligas.
Liko skėsčioti rankomis
Pasak Vaistinių asociacijos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, tokių ribojimų, kokius sukurpė mūsų šalies valdžia, nėra jokioje ES valstybėje.
„Įgyvendinti tokio teisės aktų primetamo reikalavimo net neįmanoma.
Kaip vaistininkas nuspręs, kuriam pacientui, pateikusiam receptą įsigyti kompensuojamųjų vaistų, išduoti preparatą, kokį jis yra pasirinkęs ir galbūt seniai vartoja, o kuriam – tuos vaistus, kuriuos jam parinko valdžia?
Pagal amžių? Pagal išvaizdą? Juk tokiais atvejais vaistininkai bus priversti neparduoti tokių vaistų, kokių žmogus prašo“, – piktinosi K.Nemaniūtė-Gagė.
Įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisoms pirkėjai netektų teisės rinktis. Mat už pacientus, kuriems dažniausiai kompensuojamųjų vaistų prireikia lėtinėms ligoms gydyti, vaistininkas turėtų nuspręsti, už kokią kainą pirkti preparatus.
„Galiu tiktai įsivaizduoti, kaip mėnesio pradžioje vaistinėse ims driektis eilės, nes vėliau vaistininkai turėtų siuntinėti pacientus į kitas vaistines sakydami, kad jie jau išnaudojo limitą.
Tai – absurdiškas, neįgyvendinamas sumanymas, kuris jau senokai sklandė valdžios koridoriuose“, – sakė Vaistinių asociacijos vadovė.
Pernai atliktos gyventojų apklausos rodo, kad eidami į vaistinę su receptais 90 proc. žmonių jau žino, kokius vaistus pasirinks. Vadinasi, vaistininkai turės neleisti įsigyti norimų vaistų, nes tiems, kurių priemoka didesnė, bus nustatytas limitas.
Neatmetama ir versija, kad taip valdžia sumanė pataupyti – priversti žmones nebesirinkti kompensuojamųjų vaistų ir pirkti juos mokant ne didesnę ar mažesnę priemoką, bet visą kainą.
Valdžia neturi vizijos
Pasak Europos farmacijos asociacijos vykdomosios sekretorės Jūratės Švarcaitės, regint parengtas Farmacijos įstatymo pataisas sunku netgi įsivaizduoti, kaip bus kontroliuojamas pigiausių vaistų pardavimas. Juk tik pacientas sprendžia, kokius vaistus įsigyti.
„Ką darys vaistinės, jeigu pacientai nenorės keisti į pigesnius seniai vartotų, bet brangesnių vaistų? Juoba kad nėra jokio logiško motyvo neleisti žmogui pasirinkti norimo preparato.
Mokslo tyrimais įrodyta, kad apie 50 proc. vaistų teigiamo poveikio nulemia paties žmogaus įsitikinimas. Ir nuneigti to neįmanoma“, – sakė J.Švarcaitė.
Jį įsitikinusi, jog dabartinė Vyriausybė neturi vizijos, kaip galima būtų išnaudoti vaistinių tinklą, kad jis padėtų gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Vaistines ji laiko tiesiog parduotuvėmis, kuriose prekių kainos yra per didelės.
„Kita vertus, tokie teisės aktų pokyčiai neturi jokios įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Iš jo vaistams kompensuoti skiriamų pinigų dalis nepriklauso nuo to, kokį preparatą įsigyja receptą atsinešęs žmogus. Jis moka didesnę arba mažesnę priemoką“, – sakė J.Švarcaitė.
Gudresni tik olandai
Anot J.Švarcaitės, panaši tvarka egzistuoja tik Olandijoje, kurioje yra daugybė draudikų, teikiančių paslaugas žmonėms, o kartais – ir medikams.
Olandijoje draudikai ir nusprendžia, kokius vaistus kompensuoti. Tai priklauso nuo draudimo sutarties.
Dažniausiai jie kompensuoja tiktai vieną – pigiausią preparatą. Dėl to vaistinėse neretai pritrūksta pigiausių vaistų, nes gamintojai negali jų pakankamai patiekti.
„Lietuvoje didžiule problema tampa tai, kad vaistinės turi dirbti ne tiesioginį darbą, bet įrodinėti pacientui, kodėl pigiausias preparatas yra ir geriausias. Sunku suprasti, kieno interesai čia slypi“, – svarstė pašnekovė.
Idėją pamėtėjo užsienio ekspertai
Agnė Širinskienė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė
„Pasaulio sveikatos organizacijos ir Skandinavijos ekspertai tvirtino, kad Lietuvoje dar labai mažai originalių vaistų, kurių patento apsaugos laikas jau pasibaigęs, pakeičiami generiniais preparatais – pigesnėmis jų kopijomis.
Tuo metu kitose ES valstybėse bei Skandinavijos šalyse jais pakeičiama 90 proc. ar dar daugiau vaistų. Štai todėl ir buvo sugalvotas toks mechanizmas, kurį įregistravau kaip Farmacijos įstatymo pataisas.
Vaistinėms tenkantis įpareigojimas parduoti apie 50 proc. generinių preparatų, palyginti su minėta Europos statistika, yra nedidelis.
Pavedėme Sveikatos apsaugos ministerijai sukurti ir vaistinių paskatos sistemą.
Paskatų sistema egzistuoja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Viena jų – tai vadinamojo vaistų lygiagretaus eksporto skatinimas – lygiai tokių pačių vaistų atgabenimas iš tos šalies, kur jie yra pigesni ir jų pardavimas. Valstybė sutaupytas lėšas, sukūrus mechanizmą, galės pasidalinti su vaistinėmis."
Planas sukurptas, teliks bausti vaistininkus?
Žilvinas Šilėnas
Laisvosios rinkos instituto prezidentas
„Kaip vaistininkai turės priversti pacientus įsigyti pigiausius vaistus? Ar jie turės neparduoti brangesnių preparatų tol, kol neįvykdys valdžios numatytos normos?
Kaip vaistininkai galės įrodyti, kad tokio rodiklio – parduoti 50 proc. pigiausių vaistų – pasiekti negali? O kas, jei pacientai tiesiog nenorės rinktis pigiausio kompensuojamojo preparato? Kaip vaistininkai apskritai išrinks klientą, kuriam dera parduoti tik tai, kas pigu? Į šiuos klausimus atsakymų nėra.
Nesuprantama ir tai, kaip toks procesas bus administruojamas, kiek lėšų tai kainuos, kas ir kaip tai darys. Galiausiai ar vaistininkas yra atsakingas už paciento nuomonę apie vaistus ir jų pasirinkimą?
Manau, kad valdžia užsiima ne tuo, kuo iš tiesų reikia. Ji neieško būdų atpiginti vaistus, bet prigalvoja visokiausių priemonių, verčiančių žmones pirkti tik pačius pigiausius preparatus. Bet jei lieptume visiems pirkti pigiausią duoną, ar tai reikštų, kad ji atpigo?“
