Galimybė, kad šie pinigai taps korupcijos įrankiu – didžiulė, tačiau nei vis labiau izoliuota Rusija, nei vis priešiškiau nusiteikę Vakarai, panašu, daro mažai, kad šiuos lėšų srautus sustabdytų.
Skaičiuojama, kad ofšorinėse kompanijose sukaupta Rusijos kompanijų pinigų suma gali siekti 1 trilijoną dolerių – tai beveik tiek pat, kiek visas turtas, kurį turi sukaupę Rusijoje gyvenantys šalies piliečiai.
„Bloomberg“ žurnalistas Leonidas Beršidskyj įsitikinęs, kad tai ir yra dabartinės padėties Rusijoje priežastis – jei mažiau pinigų būtų palikę šalį, jie galėjo paskatinti ekonomikos augimą, kuris, ko gero, geriausiai būtų privedęs ir prie politinės liberalizacijos.
Iš kitos pusės, pinigai gali būti pavojingi ir toms šalims, į kurias nutekėjo. Jais maitinami šimtai advokatų, kurie kuria tarptautinius korupcijos ir mokesčių vengimo tinklus, kurie dažniausiai pasiekia ir politikus.
Kai neseniai buvęs Vokietijos politikas Gerhardas Schroederis įsidarbino valdybos nariu Rusijos kontroliuojamoje naftos bendrovėje „Rosneft“, tai jo socialdemokratų partijai Vokietijoje smogė stipriau, nei bet kokia Rusijos propaganda.
Donaldo Trumpo šeimos ryšiai su rusiškais pinigais taip pat gali atrodyti kur kas slidesni, visi jo per rinkiminę kampaniją išsakyti kontraversiški teiginiai, ypač žinant, kad „rusiški pinigai“ taip pat buvo naudojami atakuoti jo konkurentę Hillary Clinton.
Vladimiras Putinas, žinoma, nori šiuos rusiškus pinigus susigrąžinti atgal, ar bent jau taip sako. 2012 metais kalbėdamas Dūmoje jis skundėsi, kad 9 iš 10 sandorių, kuriuose dalyvauja Rusijos kompanijos, sudaromi užsienyje. Praėjus metams jis jau grasino uždrausti bankams teikti paskolas užsienyje registruotoms kompanijoms, o 2014 metais pasirašė naujus įsakymus, kurie įpareigojo užsienyje registruotas kompanijas su Rusijos turtu mokėti Rusijos mokesčius.
Visi šie žingsniai nepasiteisino – tik 20 proc. ofšorinių kompanijų uždarė savo padalinius Rusijoje, kiti 40 proc.persikėlė, bet didžioji dalis verslininkų tiesiog rado nelegalių būdų apeiti naujus draudimus.
Rusijos vadovybė, panašu, nebenori dar labiau aštrinti situacijos. Ji neseniai atmetė Finansų ministerijos pasiūlymą „sistemiškai svarbias“ įmones perkelti į Rusijos jurisdikciją. Šios 199 kompanijos atsakingos už 70 proc. visų Rusijos kompanijų pelno ir 20 proc. darbo jėgos ir visos jos registruotos užsienyje.
Pasiūlymą atmetęs ministras pirmininkas Igoris Šuvalovas teigė, kad atsisakius šios praktikos susilpnėtų tarptautinis konkurencingumas bei sumažėtų svarbių kontraktų užsienyje. Šie argumentai turi prasmės – kai kurios kompanijos užsienyje turi veikti vien todėl, kad čia jų kontraktai yra saugomi tarptautinės teisės. Oficialus pasiteisinimas yra tas, kad Vakarų kompanijos tiesiog nepasitikės Rusijos teise ir nesudarinės svarbių sutarčių.
Vakarų pasaulis savo teisinę sistemą bando primesti Rusijos kompanijoms kitose srityse, kur Rusija mielai išlaikytų savo teisinę bazę, pavyzdžiui, žmogaus teisių srityje. Neseniai Amerikoje ir Kanadoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį bus draudžiamos kelionės bei įšaldomos sąskaitos pareigūnų, kaltinamų žmogaus teisių pažeidimais, nors dėl to jie nebuvo teisiami. Taip veikia ir Europos 2014 metais paskelbtos sankcijos Rusijai.
Kremlius tokiam žingsniui prieštarauja, nors neturi dėl ko per daug skųstis. Vakarų sankcijos nestabdo Rusijos pinigų srautų: keli šimtai žmonių, kuriems taikomos sankcijos, tiesiog randa naujas vietas savo atostogoms, kol tūkstančiai kitų, tokių pat korumpuotų, toliau naudojasi Vakarais savo tikslais.
Tokie Rusijos pinigai Vakarų ekonomikose gali būti nuodingi. Nors Rusijos prezidentas dažnai kalba apie tai, kad rusiškų pinigų nutekėjimas į Vakarus kenkia Rusijos ekonomikai, labiau jų grąžinimu į šalies vidų turėtų būti suinteresuoti būtent Vakarai, įsitikinęs „Bloombergs“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskyj.
