Ignalina rudenėja, miestas dažosi gražiausiomis spalvomis, bet tik ištarus jo pavadinimą ir vėl galvoje, nori to ar ne, šmėsteli mintis apie atominę elektrinę.
„Ir taip daug kam“, – patikina Ignalinos miesto meras Henrikas Šiaudinis. Nors pasak jo, Ignalina su atomine elektrine neturi nieko bendro, juk elektrinė stovi netoliese Visagino, 50 kilometrų nuo Ignalinos miesto. Mat pačioje pradžioje, kai atominė elektrinė buvo statoma, Visaginas priklausė Ignalinos rajonui, tačiau dabar atominė elektrinė yra Visagino savivaldybės teritorijoje.
Jo teigimu, tai labai klaidina ne tik turistus, kurie nekantrauja pamatyti elektrinę, bet ir kai kuriuos valdžios atstovus.
„Yra buvę, kad į Ignaliną atvyksta valdžios žmonės, paskambina man ir sako: „Mes jau vietoje“, o išeina taip, kad jie Ignalinos atominės elektrinės ieško Ignalinoje, nors ši toli – už 50 kilometrų“, – pasakojo H.Šiaudinis.
Pasak jo, Ignalinos rajoną labai veikia atominės elektrinės buvimas ir nebuvimas.
„Jeigu žiūrėtume, kokią situaciją turime šiandien, kalbant apie nedarbą, socialines problemas, tai yra pasekmė to, kad mūsų niekas niekada nieko neklausia. Valdžiai reikėjo – jie statė atominę elektrinę, griovė, išvaikė kaimus, nors tada miestas labai plėtėsi. Paskui, atėjo laikas, kad atominę sugalvojo uždaryti. Tada prasidėjo nedarbas, didėjo emigracija“, – uždarymo pasekmes kraštui vardijo rajono meras.
Vis dėlto, jo teigimu, prie gero rajono ir miesto vardo šiandien neprisideda ir nelabai sklandžiai vykstantys Ignalinos AE uždarymo procesai.
„Uždarymo procesai vyksta ir kai kuri informacija, kuri yra skleidžiama apie tai, visiškai su mumis nėra susijusi, bet Ignalinos adresu vis laidomi blogi žodžiai“, – pasakojo H.Šiaudinis.
Jis pabrėžė, kad branduolinės saugyklos, kurios liks, uždarius elektrinę, taip pat turės neigiamų padarinių visam rajonui.
Kalbant apie Astravo AE, esančią netoli Vilniaus, Baltarusijos pasienyje, rajono meras sakė dažnai paklausiantis valdininkų, kodėl vilniečiai taip bijo naujosios elektrinės.
„Nes kai mes klausiame ir prašome pagalbos, kad ką nors valstybė padarytų, kad sumažintų dėl atominės elektrinės uždarymo kilusias problemas, tai jie nieko nesiima, mat kodėl mokesčių mokėtojai turi kažką mokėti Ignalinai.
Bet mes, pavyzdžiui, Klaipėdai mokame už suskystintų gamtinių dujų terminalą, nors dujų neturime. Ir dažnai klausiu, o kodėl jūs, vilniečiai, bijote Astravo AE, kuri nuo Vilniaus yra nutolusi 50 kilometrų?“- apie pokalbius su kitais valdžios atstovais pasakojo H.Šiaudinis.
Iš vienos pusės Ignaliną supa Ignalinos AE, o iš kitos, vos už 50 kilometrų matuojant oro erdve, – Astravo AE.
„Prieš keletą savaičių viename mūsų aerodrome vyko lengvų lėktuvų varžytuvės. Vienas lakūnas renginio pabaigoje mane prikalbino paskraidyti, kadangi buvo labai gražus oras. Aš tik vėliau supratau, kodėl jis mane taip ragino“, – atsiminė meras.
Mat pakilus lėktuvui, pilotas merui liepė pažiūrėti į kairę – jam buvo matyti Visagino AE kaminai, o galvą pasukus į kitą pusę – Astravo AE.
„Pasirodo, kad mes esame pačiame viduriuke tarp jų abiejų ir, pasirodo, skaičiuojant atstumą oro erdve mes nuo Astravo esame nutolę tiek pat, kiek ir Vilnius. Pats nustebau, kai lakūnas parodė“, – sakė H.Šiaudinis.
Vis dėlto, pasak mero, nekalbant apie atomines elektrines, Ignalinos rajonas turi ir daugiau sopulių.
„Mūsų gyventojų mažėja. Net du trečdaliai gyventojų gyveno kaime, o kaimui senstant, žmonės iš ten traukiasi.
Naujieji gyventojai kuriasi sunkiai ir jų skaičius mažėja. Pati didžiausia problema mūsų rajone – ko gero, kaip ir visoje Lietuvoje – žmonių mažėjimas ir senėjimas“, – sakė H.Šiaudinis.
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu, atsiranda vis daugiau jaunų ūkininkauti norinčių žmonių.
„Ūkininkai gavo paramą, susikūrė nemažų, stiprių ūkių. Dominuoja grūdų ūkiai, bet yra ir besikuriančių fermų, tarkim, kiaulininkystės kompleksas.
Atsiranda ir jaunų žmonių, kurie imasi žemės ūkio paskatinti tėvų. Mat tėvai buvo šio verslo žinovai, kurie ilgainiui užleidžia verslą jauniems. Aišku, šie metai buvo sunkūs dėl liūčių. Liūtys paskandino laukus, sunaikino derlių. Iš 15 tūkst. hektarų javų nenukultų liko apie 7 tūkst. hektarų“, – sakė meras.
Taip pat nemažai Ignalinos gyventojų dirba pasieniečiais. Jie saugo Visaginą, Ignalinos AE. Tokios saugomos sienos, anot H.Šiaudinio, yra apie 700 kilometrų.
„Nacionalinių problemų nėra, nors ir esame įsikūrę pasienyje, nacionalinė gyventojų sudėtis yra identiška Lietuvos vidurkiui – 75 proc. lietuvių, o 15 proc. – kitataučių, daugiausia baltarusių, rusų ir lenkų“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Ignalina neturi nė vienos rusiškos mokyklos.
„Visi kuo puikiausiai integravosi“, – sakė meras.
Na, o Visagine situacija jau kiek kitokia. „Ten 85 proc. gyventojų sudaro ne lietuviai“, – sakė jis.
