Jis nesutiko atskleisti sandorio sumos, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad už visą statinių kompleksą Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės sankirtoje „Vičiūnų grupė“ galėjo sumokėti kelis milijonus eurų.
„Amber Food“ jau nuo 2011 metų nuomavo dalį „Metropolio“ patalpų - jose veikė restoranas „Charlie pizza“.
„Amber Food“ vadovas G.Balnis tikino, kad būtent šio restorano vieta ir lankytojų srautas padėjo geriau perprasti miesto centro ypatumus, numatyti verslo plėtros galimybes šioje vietoje.
Kalbėdamas apie ateities planus G.Balnis tikino, kad pastato paskirties keisti tikrai neketinama. Viešbutis „Metropolyje“ veikia nuo XIX amžiaus pabaigos, iki šių dienų yra išlikę autentiškų detalių.
Pasak G.Balnio, iš pradžių ketinama gerai ištyrinėti buvusių viešbučio savininkų planus ir tuomet priimti sprendimą, kokio lygio tai bus viešbutis. Neatmetama, kad kauniečiai įsigis tarptautinio viešbučių tinklo franšizę.
„Matome aktyvią verslo plėtrą Kaune, didėjančius turistų srautus, todėl nekyla abejonių, kad viešbučio veikla šioje vietoje bus sėkminga. Reikšmingi pokyčiai Kaune lėmė norą greičiau imtis rekonstrukcijos, tačiau tai nebus daroma skubotai.
Ankstesni šeimininkai buvo numatę viešbučio plėtrą, bet mes kol kas nelinkę skubėti. Per 6 veiklos metus įsitikinome, jog potencialo augimui čia apstu, vis tik prieš priimdami konkrečius sprendimus, detaliai apsvarstysime visus galimus rekonstrukcijos variantus“, – sako G.Balnis.
Pasak bendrovės vadovo, labai svarbu išlaikyti ir istorinį akcentą bei architektūros unikalumą, nes „Metropolis“ – ne šiaip pastatas, o savotiškas Kauno istorijos tiltas, jungiantis XIX ir XXI amžiaus miestą.
Kauno Nikolajaus prospekto (dabar – Laisvės alėja) ir Novabazarnaja (dabar – S.Daukanto gatvė) sankryžoje 1899 metais pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą iškilusiame statinyje šeimininkavo Izidorius ir Rachelė Volkovyskiai, dėl to būsimasis „Metropolis“ buvo vadinamas Volkovyskių namu.
Pirmajame aukšte gyveno šeimininkai, veikė restoranas, bufetas ir biliardo kambarys, pusrūsyje buvo įrengta virtuvė, maisto bei vyno sandėliai, o antrame aukšte savo paslaugas teikė viešbutis. Kadangi buvo įrengti net 27 kambariai, viešbutis buvo vienas iš dviejų to meto Kaune atitinkančių pirmąją kategoriją.
1922 metais pastatą įsigijo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, ir „Metropolis“ tapo „Lietuvos“ viešbučiu, tačiau kauniečių bei laikinosios sostinės svečių sąmonėje išliko tiek senasis pavadinimas, tiek senoji dvasia – restoranas tapo nuolatine susitikimų ir švenčių, Naujųjų metų sutikimo vieta.
Grojant italų muzikantų orkestrui, čia buvo galima sutikti beveik visą Vytauto Didžiojo universiteto profesūrą, karininkus, politikus, menininkus, aktorius, įskaitant tokias asmenybes, kaip Kazys Binkis ar Kipras Petrauskas, Vincas Krėvė ar Levas Karsavinas, Balys Sruoga ar Vincas Mykolaitis-Putinas.
Šiame viešbutyje japonų diplomatas Chijunė Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais, uždarius Japonijos konsulatą, toliau išdavinėjo gyvybės vizas žydų tautybės žmonėms, taip tūkstančius gelbėdamas nuo mirties.
