„Харо“ įkūrė argentinietis verslininkas Wencesas Casaresas. Jis – pirmasis argentinietis bitkoinų entuziastas.
Žurnalistui nepavyko sužinoti, kokios vertės pinigų ekvivalentu, turtas saugomas bunkeryje. Tačiau užsiminė, kad kalbama apie milijonus dolerių, rašo korzik.net.
Anksčiau kaip bunkeris naudotas statinys įrengtas 1947 metais. Per Šaltąjį karą tai buvo armijos štabas, čia saugoti žemėlapiai ir radioelektronika.
Kad būtų įleistas į saugyklą, žurnalistui prieš tai reikėjo nusifotografuoti ir palikti pirštų atspaudus, taip pat – pereiti per cilindrą iš neperšaunamo stiklo. Cilindre jis praėjo kelias plienines duris ir uoloje iškaltą šimto metrų koridorių.
Cilindro pabaigoje – dvejos raudonos durys, kurios, darbuotojų teigimu, atlaikytų ir branduolinį sprogimą.
Šią saugyklą turtui saugoti pasirinko „Xapo“ saugumo vadovas Carlosas Rienzi. Jo užduotis – apsaugoti bunkeryje esantį turtą nuo gerai finansuotų teroristinių grupuočių ir programišių.
„Mus puola 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai – ne lenktynės. Tai – šachmatų žaidimas. Todėl turite galvoti apie kitą priešininko ėjimą. Niekada negalėsite atsipūsti“, – sakė C.Rienzi.
Bunkeryje įrengtas ir „šaltasis kambarys“, į kurį patekti gali toli gražu ne kiekvienas saugyklos darbuotojas. Kambarį supa plieno plokštės, suformuojančios Faradėjaus narvą – metalinę struktūrą,
kuri nukreipia elektros srovę palei savo išorinę sieną ir neleidžia elektrai prasiskverbti vidun. Taip apsaugomi viduje saugomi duomenys.
