Lietuvių bityno aplankyti atvyko net iš Japonijos

Broliai dvyniai, pirmasis Lietuvoje išmanusis avilys, šešiakampiai medaus stiklainiai, savadarbiai mediniai aviliai, ypatingas sertifikatas, ženklas „Kokybė“, mokymasis iš bitininkų Vokietijoje – tai tik dalis išskirtinumų, kuriais gali pasigirti „Brolių medaus“ sumanytojai Ignas ir Vilius Jackevičiai. Ignas Jackevičius, jaunasis ūkininkas, „Igno Jackevičiaus bityno“ steigėjas, paklaustas apie medų, gali pasakoti nesustodamas. Jaunojo bitininko galvoje – šimtai idėjų, kaip paversti savo produktus dar patrauklesniais. I. Jackevičius neslepia, jog siekiant įgyvendinti visas kylančias idėjas ir pardavinėti aukščiausios kokybės medų, patiriama didelių išlaidų. Būtent dėl šios priežasties ūkininkas kreipėsi dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.

Broliai Jackevičiai. <br>ŽŪM nuotr.
Broliai Jackevičiai. <br>ŽŪM nuotr.
Brolių medus.<br>ŽŪM nuotr.
Brolių medus.<br>ŽŪM nuotr.
Medinis avilys.<br>ŽŪM nuotr.
Medinis avilys.<br>ŽŪM nuotr.
Svečiai iš Japonijos.<br>ŽŪM nuotr.
Svečiai iš Japonijos.<br>ŽŪM nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 20, 2017, 3:29 PM

Pradžia – senas močiutės avilys

„Brolių medus“ išgaunamas bityne, esančiame Šiaurės Aukštaitijoje, Kupiškio rajone. Ši vietovė itin dėkinga – aplinkui plyti pievos ir miškai, tad bitės laikomos natūralioje aplinkoje. Anot I. Jackevičiaus, meilė bitėms ir medui prasidėjo kaip hobis prieš šešerius metus. Dabar tai – rimtas užsiėmimas, tapęs pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Dar būdami mokykloje, kartais padėdavę bitininkauti klasės draugams, broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai ir patys nusprendė pabandyti auginti bites: vieną vasarą, pabaigę dešimt klasių, parsigabeno avilį iš močiutės sodybos ir jame apgyvendino bites – suleido iš obels parsineštą spiečių. Iš pradžių nė nežinoję nuo ko pradėti, dvyniai pastebėjo, kad auginti bites įdomu ir, įdėjus pastangų, tikrai sekasi. Taip atsirado dar du savadarbiai aviliai, vėliau – dar keletas. Šiuo metu bityne stovi net 65 aviliai, visi pagaminti pačių brolių rankomis.

Dabar dvyniai Jackevičiai per metus prisuka beveik toną medaus. Dėmesys išskirtinėms bičių veislėms ir galutinio produkto kokybei lemia, jog pirkėjų atsiranda vis daugiau. Galbūt dėl tokio dėmesio savo gaminamiems produktams brolių bitynas pritraukia svečius ir iš užsienio – šią vasarą ūkyje lankėsi delegacija iš Japonijos kartu su šios šalies ambasadoriumi. Anot I. Jackevičiaus, svečiai buvo itin sužavėti, jog medus gali būti ne tik skystas, kaip įprasta jų šalyje.

Pasinaudodami parama, stengiasi nustebinti klientus

Broliai pripažįsta, kad šis verslas nėra lengvas užsiėmimas. Vis dėlto, keldami sau didelius reikalavimus, ūkininkai pasiekė, kad jų medus atitiktų įprastinius reikalavimus pranokstančią kokybę, kurią patvirtina nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas. Šis rezultatas pasiektas ne tik kasdien skiriant daug energijos ir laiko, naudojant brangiausią ir geriausią įrangą, bet ir semiantis žinių užsienio šalyse. Vilius Jackevičius kaip tik neseniai grįžo iš Vokietijos, kur dirbo Jovitos ir Ramūno Lange bityne. Pastaruosius broliai vadina bitininkais profesionalais, atvykstančiais į Lietuvą vesti seminarų kitiems bitininkams. V. Jackevičius mokėsi, kaip gydyti bites, sukti medų, kaip dirbti greičiau ir efektyviau.

„Brolių medaus“ pakuotės išskirtinės – medui supilti visuomet naudojami nauji stikliniai indai, primenantys šešiabriaunius korio langelius, o etiketės pažymėtos ženklu „Kokybė“, reiškiančiu, kad medus atitinka nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos reikalavimus. Daug laiko skirta ir etiketės bei logotipo kūrybai: „Kiekvienai detalei skiriame ypatingą dėmesį. Kas iš to, jeigu medus tikrai skanus ir kokybiškas, bet pateikiamas plastikinėje pakuotėje? Manau, jeigu produktas ypatingas, ir pakuotė turi tai parodyti“, – pabrėžia I. Jackevičius. Būtent šiems reikalavimams įgyvendinti jaunasis bitininkas ir panaudojo gautą paramą pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.

Parama žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų dalyviams

Lietuvos ūkininkai, kurių produkcija išsiskiria savo kokybe, taip pat gali kreiptis dėl paramos, padėjusios bitininkams Jackevičiams įgyvendinti daugybę idėjų. Teikti paraiškas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ galima iki spalio 31 d.

Pagrindinis šios paramos tikslas – skatinti ūkininkus gaminti daugiau produktų, kurie būtų konkurencingi, turėtų didesnę pridėtinę vertę bei būtų gaminami tausojant aplinką. Parama teikiama teisės aktų nustatyta tvarka žemės ūkio valdą įregistravusiems aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, auginantiems ir (arba) gaminantiems bei rinkai tiekiantiems kokybiškus produktus pagal vieną ar kelias iš šių kokybės sistemų – ekologiškų produktų, Europos Sąjungos (ES) pripažintų produktų ar nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą. Svarbu pažymėti, jog parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus: ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams išmokama iki 2998 Eur, ES pripažintų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2776 Eur, nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviams – 2895 Eur per metus.

Pagal šią priemonę kompensuojamos su įsitraukimu į kokybės sistemą susijusios išlaidos: kokybiškų produktų sertifikavimo, laboratorinių tyrimų ir gamybos kontrolės išlaidos; kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, spausdinimo, gamybos ir įsigijimo išlaidos, reklaminio stendo, vizitinių kortelių, lankstinukų ar skrajučių maketavimo, spausdinimo ir įsigijimo išlaidos ir kt.

Daugiau informacijos apie šias kokybės sistemas ir pagal jas skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.