Karštligiškose varžybose, kas pastatys viršgarsinį lėktuvą, būtent Sovietų Sąjunga išsiveržė į priekį.
Orlaivį pamatęs Prancūzijos prezidentas Georges Pompidou tepasakė „gražus lėktuvas“. „Concorde“ gamintojai pripažino, kad rusų variantas tylesnis ir tvarkingesnis. Tačiau šiandien nebeskraido ne tik „Concorde“, bet ir, rodos, jį pralenkęs Tu-144.
Kas nutiko įspūdingiausiam „Concorde“ varžovui?
„Tupolev Tu-144“ buvo itin panašus į britų ir prancūzų sukurtą varžovą, tad neišvengiamai gavo „Concordski“ pravardę. Tačiau rusų lėktuvas buvo egzotiškesnis ir paslaptingesnis.
Be to, tais pačiais metais sovietai pirmieji į Marsą nuskraidino zondą – kosminį aparatą „Mars-2“. Rodėsi, Rusija užėmė tvirtas pozicijas, kad Vakarams parodytų jų vietą kuriant viršgarsinį keleivinį lėktuvą.
Deja, dėl įvairiausių trūkumų ir nesusiklosčiusių aplinkybių „Concordski“ tapo viena didžiausių civilinės aviacijos nesėkmių, rašo cnn.com.
Broliai dvyniai
Nors į aviacijos istoriją buvo įrašytas „Concorde“, būtent mažiau žinomas Tu-144 jį dukart pergalėjo. Pirmoji data: 1968 m. gruodžio 31-oji, kai lėktuvas pakilo pirmajam skrydžiui. Britų ir prancūzų „Concorde“ į padanges pirmąjį kartą šovė praėjus dviem mėnesiams. Antroji Tu-144 svarbi data – 1969 m. birželis, kai orlaivis pasiekė viršgarsinį greitį. Jo varžovas tuo galėjo pasigirti po keturių mėnesių.
Amerikiečiai iš viršgarsinių varžybų pasitraukė Kongresui 1971 m. nutraukus finansavimą panašiam „Boeing“ projektui.
Sovietai darė viską, kad sumenkintų „Concorde“ spindesį.
„Lėktuvai pradėti kurti besivaržant dviem politinėms sistemoms, – prisiminė sovietų aviacijos specialistas ir inžinerijos profesorius Bafalo (JAV) universitete Ilja Grinbergas. – Lūkesčiai buvo didžiuliai. Visa Sovietų Sąjunga neapsakomai didžiavosi Tu-144, o sovietiniai žmonės neturėjo abejonių, kad šis lėktuvas buvo geresnis nei „Concorde“.
Neabejotina tai, kad abu lėktuvai buvo pralenkę laikmetį. Juk tuo metu aviacija buvo tik perėjusi nuo propelerinių prie reaktyvinių lėktuvų.
Abiejų lėktuvų panašumas apipintas šnipų istorijomis. Tačiau I.Grinbergas tai paneigia: „Tupolev“ modelis nebuvo nulemtas šnipinėjimo. Nors atrodo panašūs, tačiau abu lėktuvai – gana skirtingi. Išorės panašumus lemia funkcionalumo kriterijai“.
„Tupolev“ buvo kiek didesnis ir greitesnis nei „Concorde“. Tačiau labiausiai lėktuvus skyrė tai, kad rusų kūrinys turėjo porą „kardų“, pritvirtintų išsyk už lakūnų kabinos. Dėl šios detalės lėktuvą buvo lengviau valdyti sumažėjus greičiui, o ir keliamoji jėga buvo didesnė.
Tragedija virš Paryžiaus
Po pasirodymo didžiausiame aviacijos pramonės renginyje 1971-aisiais, Tu-144 nuskambėjo 1973 metais. Tačiau šį kartą priežastis – tragedija, ne triumfas.
„Concorde“ baigė savo pasirodymą pirmasis, tačiau „Tupolev“ šou buvo įspūdingesnis: su suktukais ir viražais. Tačiau staigiai žemyn smukusio orlaivio nepavyko ištiesinti: lėktuvas subyrėjo ore ir nukrito ant Gusenvilio kaimelio. Per nelaimę žuvo šeši lėktuve buvę žmonės ir dar aštuoni ant žemės.
Konspiracinė teorija skelbia, kad „Tupolev“ sudužo mėgindamas išvengti prancūzų naikintuvo „Mirage“, mėginusio nufotografuoti Tu-144.
Tačiau I.Grinbergas skuba tai paneigti: „Mirage“ čia niekuo dėtas. Ši tema tebuvo spekuliacija nukreipti dėmesiui nuo tikrosios priežasties. Iš tiesų lėktuvas sudužo dėl drastiško manevravimo“, – teigė inžinerijos profesorius.
Vaizdo įraše matyti, kad „Tupolev“ žemėjo pikiruodamas, o bandant staiga palikti aukštyn dėl per didelio spaudimo nulūžo sparnai.
„Pilotai stengėsi žiūrovams ir pasaulio žiniasklaidai padaryti įspūdį parodydami, kad sovietų lėktuvas gali būti šaunesnis nei kur kas konservatyviau pasirodęs „Concorde“. Tai akivaizdu iš vaizdo įrašų“, – komentavo I.Grinbergas.
55 skrydžiai
Katastrofa Prancūzijoje taip pakirto Tu-144 reputaciją, kad ji niekada ir nebebuvo atgauta. Nelaimė sovietų planus aviacijoje sujaukė ketveriems metams. „Concorde“ nepraleido progos užimti priešakines pozicijas.
Tačiau net ir nelaimė neįtikino sovietų, kad lėktuvą reikia geriau išbandyti. Sveiką protą pergalėjo politiniai prioritetai bet kokia kaina nugalėti Vakarus.
Kai 1977 m. galiausiai ėmė skraidinti keleivius, Tu-144 tapo ankštas, dažnai gendantis ir nepakeliamai triukšmingas, nes viršgarsinį greitį galėjo pasiekti tik dėl forsažo, kaip kariniuose lėktuvuose. Buvo kalbama, jog dėl begalinio triukšmo vienintelis būdas keleiviams bendrauti salone – buvo susirašyti laiškeliais.
Visai kitoks buvo „Concorde“.
„Aeroflot“ lėktuvu Tu-144 skraidindavo į dviejų valandų trukmės kelionę tarp Maskvos ir Almatos, tuometės Kazachstano sostinės. Tačiau kas savaitiniai skrydžiai dažnai būdavo nepaklausūs, lėktuvai – pustuščiai, todėl orlaiviu galiausiai imta gabenti daugiau krovinių ir pašto siuntų nei žmonių. Ši paslauga atšaukta po šešių mėnesių.
Net per savo trumpą – vos 55 skrydžiai – keleivinio lėktuvo gyvavimą Tu-144 patyrė šimtus nesėkmių, pradedant variklio gedimais ir baigiant pradėjusiais veikti pavojaus signalais, kurių nepavyko išjungti. Iškalbingas faktas, kad skrydžiui iš Maskvos lėktuvas galėdavo pakilti tik po to, kai jį asmeniškai patikrindavo orlaivio kūrėjas Aleksejus Tupolevas.
Paskutinis taškas
Tu-144 jau buvo benuriedąs nuo pakylos, kai nutiko lemtinga katastrofa. 1978 m. gegužės 23 d., skrisdamas netoli Maskvos, jis užsiliepsnojo. Per avarinį nusileidimą žuvo du borto inžinieriai. Po šio įvykio Tu-144 nuspręsta nebenaudoti kaip keleivinio lėktuvo.
Tačiau iš tiesų priežastis glūdi kitur.
„Sovietų valdžia, o kartu ir „Aeroflot“ viršininkai, prarado susidomėjimą aviacijos programa. Dėl jos būta pernelyg daug galvos skausmo“, – pasakojo I.Grinbergas.
Per kelerius metus lėktuvą pamažu nustota naudoti, o nauji nebegaminti. Programa visiškai sustabdyta 1984 metais. Iš viso, įskaitant ir prototipus, buvo pagaminta vos 17 Tu-144 lėktuvų. Daugelis jų paversta metalo laužu, tačiau kelis galima apžiūrėti aviacijos muziejuose Rusijoje ir Vokietijoje.
Pats paskutinis Tu-144 skrydis įvyko 1999 m. NASA dėka. Ji rėmė trejus metus trukusią JAV ir Rusijos viršgarsinių skrydžių tyrimų programą.
A.Tupolevas kurį laiką krapštėsi prie įpėdinio, pavadinto Tu-244, tačiau rezultato taip ir nebuvo.
Paskutinis „Concorde“ skrydis įvyko 2003 m., tačiau jo pabaiga buvo nulemta 2000-aisiais įvykusios tragedijos, kai, pražudydamas 113 žmonių, lėktuvas sudužo greta Paryžiaus.
Nuo to laiko nebuvo pagamintas nė vienas viršgarsinis lėktuvas, nors ketinimų turėta. „Interneto laikais, kai galima realiu laiku surengti vaizdo konferenciją, verslo tikslais nėra būtinybės keliauti viršgarsiniu greičiu. Tačiau gaila, kad Tu-144 ir „Concorde“ nebeskraido. Nepaisant ekonominio pagrindimo, žmonėms reikia svajonės apie galimybę patogiai keliauti viršgarsiniu greičiu“, – svarstė inžinerijos profesorius.
