Reforma siekiama stiprinti komandiruotų darbuotojų apsaugą ir užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ES. Siekiant didesnio aiškumo, numatoma patikslinti ES taisyklių nuostatas dėl komandiravimo trukmės, atlyginimo, kolektyvinių sutarčių ir laikinųjų darbuotojų teisių.
Pagal galiojančią direktyvą, laikinai į kitą ES šalį išsiųstiems darbuotojams turi būti mokamas bent minimalus priimančiosios šalies atlyginimas, taip pat taikomi priimančioje šalyje galiojantys maksimalaus darbo laiko ir minimalios poilsio bei atostogų trukmės reikalavimai.
Vis dėlto leidžiama ribotą laiką taikyti tam tikrus siunčiančiosios šalies darbo sąlygų reikalavimus: dėl atlyginimų priedų, darbuotojų apsaugos garantijų, priklausymo profsąjungoms ir panašiai.
Kartais tuo piktnaudžiaujama, ypač sudarant sutartis su laikino įdarbinimo agentūromis ir subrangovais.
ES Taryba siūlo komandiruotiems darbuotojams išdirbus vienerius metus pradėti taikyti visus priimančiosios šalies darbo sąlygų reikalavimus, su galimybe šį terminą pavėlinti dar pusmečiu, paprašius paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, kai reikia užbaigti įvykdyti užsakymą. Dalis europarlamentarų siekia ilgesnio laikotarpio.
Karštos diskusijos vyksta ir dėl komandiruojamų vairuotojų darbo sąlygų. EP komitetas siūlo, kad vairuotojams ši direktyva būtų taikoma tik tol, kol bus priimtas atskiras ES teisės aktas, reglamentuojantis komandiruotų transporto darbuotojų teises.
Plenarinėje sesijoje nesulaukta prieštaravimų praėjusią savaitę priimtam EP Užimtumo komiteto siūlymui pradėti derybas su ES valstybėmis. Tikėtina, kad derybos prasidės lapkričio mėn.
2015 m. ES buvo apie 2 mln. komandiruotų darbuotojų. Tais metais Lietuva komandiravo 25 tūkst. darbuotojų, o priėmė tik 2,4 tūkst. Per keletą pastarųjų metų Europos Sąjungoje tokių darbuotojų padaugėjo 50 proc.
