Valdžia, pasirodo, nesnaudžia. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, jau numatyta nemažai legvatų verslo plėtrai tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose.
Imti pavyzdį iš Lenkijos?
Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos narys Aidis Staskevičius teigė negalintis nepasidalyti savo gerąja praktika, susijusia su Lenkijos valdžios požiūriu į verslo kūrimą, mat Lietuva tikrai turi ir gali iš jos pasimokyti.
„Ne taip seniai įkūriau įmonę Lenkijoje, Punske. Verslo pradžiai gavau paramą iš struktūrinių fondų. Dar didesnę paramą suteikė Lenkijos valstybė, nes net dvejiems metams suteikė lengvatą – perpus sumažino socialinio draudimo mokestį darbuotojui ir nuo 19 iki 15 proc. pelno mokestį“, – Lenkijos valdžios požiūrį į naujo verslo kūrimą dėstė A.Staskevičius.
Gana paradoksalu tai, kad didelę dalį savo veiklos vyro įmonė vykdo Lietuvos regionuose ir susiduria su problema – miesteliuose neįstangia rasti paprastų darbuotojų.
Jo nuomone, Lietuvos valdžia turėtų pasirūpinti, kad sugrįžusiam į Lietuvą žmogui nebūtų sunku įkurti verslą.
„Mes – pasaulio lietuviai. Mes laukiame pasiūlymų iš valstybės institucijų, nes norime grįžti į Lietuvą ir čia kurti verslą, darbo vietas ir taip užtikrinti regionų plėtrą bei klestėjimą“, – sakė A.Staskevičius.
Pateikė sprendimų
Finansų ministras V.Šapoka sutiko pasidalyti idėjomis, darbais ir kryptimis, kurie palengvins sąlygas kurtis naujam verslui Lietuvoje.
„Jeigu kalbame apie verslo sąlygas, ar tai būtų regionai, ar didieji miestai, siūlome keletą konkrečių dalykų, kurie įgalintų žmones imtis verslo, rizikuoti ir taip sukurti daugiau gerovės. Tai vienų metų mokesčių ir „Sodros“ įmokų atostogos tiems, kurie pradeda individualiąją veiklą. Yra plečiama lengvata, kad būtų patogiau steigti įmones ir darbo vietas“, – priemones, kaip palengvinti verslo gyvavimą, vardino finansų ministras.
Kalbėdamas apie ypač smulkų verslą V.Šapoka taip pat turėjo konkretų pasiūlymą.
„Tiems, kas nori užsiimti verslu pagal verslo liudijimą, bus suteikta teisė savivaldybėms nustatyti ir 1 euro mokestį už verslo liudijimą. Savivaldybės galės pačios spręsti, kokio dydžio mokestis galėtų būti“, – dėstė V.Šapoka.
Regionams reikia identiteto?
Anot jo, daug kalbėta ir apie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą, bet reikia labai tikslingų paskatų, skatinančių mūsų verslo keitimąsi.
„Viena vertus, kovodami su šešėliu turime talentams suteikti galimybę atsisskleisti ir kryptingai juos pastūmėti link aukštesnės pridėtinės vertės.
Toms įmonėms, kurios nori investuoti į IT technologijas, atnaujinti įrangą, – siūlome, kad būtų galima susimažinti pelno mokestį iki 100 proc., o toms įmonėms, kurios išradimus verčia inovacijomis, siūlome nustatyti 5 proc. tarifą pelnui iš naujų išradimų“, – sakė ministras.
V.Šapoka turėjo pasiūlymą ir dėl regionų plėtros, verslo skatinimo: „Turime aiškiai įsisąmoninti, kad regionų plėtra turi būti kryptinga, kiekvienas regionas turi turėti aiškų identitetą. Reikia įgalinti regionus, kad savivaldybės kurtų darbo vietas, priklausomai nuo specializacijos, ir neapsimesti, kad galime sustabdyti visame pasaulyje vykstantį urbanizacijos procesą.
Jeigu kalbame apie ateinančius metus, pakeitėme metodiką, kaip turėtų būti skirstomos lėšos, kad savivalda turėtų didesnį finansinį savarankiškumą. Ir pati suma savivaldybėms smarkiai augo“, – kalbėjo finansų ministras.
Pažėrė kritikos
Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos narė Guoda Burokienė sutiko, kad iki šiol Lietuvoje nelabai plėtota regioninė politika, mat kiekvienas viską bandė traukti į save, nebuvo bendros politikos.
„Šiuo metu bent turime kryptį, kur eis Lietuvos regionai, tik kol kas – ginčų stadija. Labai svarbu, kad į regionus atsižvelgtų visos institucijos, kad būtų pažiūrėta kompleksiškai ir bandytume juos plėtoti“, – sakė ji.
Jos teigimu, šiuo metu regionuose reikalinga stipri pačių savivaldos narių kompetencija, savivaldybės atstovai turėtų kurti konkurencingas darbo vietas.
„Tam reikia labai daug darbo, idėjų. Neužtenka, kad pritrauktume investuotojus, juk jie taip pat žiūri, kur geležinkeliai, keliai, kur darbuotojai, koks susisiekimas.
Regionų plėtra turėtų apimti daugiau, ne tik Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmiausia, kad tai įgyvendintume, reikia kompetentingos savivaldos. Kiekviena savivaldybė turėtų turėti kryptį, tikslą, nes dabar viskas daroma spontaniškai: yra pinigų – darom, nėra – nedarom“, – kritiką reiškė G.Burokienė.
Dar vienas dalykas, kuriuo turėtų susirūpinti kiekvienas regionas, – įvaizdis.
„Žinome Druskininkus, Birštoną, bet ar žinome ką nors apie Skuodą? Tik dabar pradeda girdėtis Akmenė“, – sakė specialistė.
Pritraukė 36 projektus
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros komandos vadovė Živilė Kazlauskaitė teigė, kad 2016 metai įmonei buvo rekordiniai. Jiems pavyko pritraukti 36 užsienio investuotojų projektus.
„Tai rodo, kad bus sukurta papildomai apie 4 tūkst darbo vietų ir investuota arti 135 mln. eurų vertės į ilgalaikį turtą. Ypač pavyko padaryti investicijų proveržį gamybos sektoriuje. Marijampolėje kuriasi didžiulė danų investuotojo gamykla“, – aiškino specialistė.
„Mes dažnai girdime, kad būtent mūsų įstaiga investuotojus traukia į Vilniaus miestą, tačiau pakeitėme šį santykį. Ne į Vilniaus miestą ateina didžioji dalis investicijų į ilgalaikį turtą. Kodėl sekasi? Mums atrodo, taip yra todėl, nes dirbame tikslingai. Turime susikomplektavę savo komandą atskirose srityse“, – sakė Ž.Kazlauskaitė ir pridūrė, kad didžiausią potencialą kurtis Lietuvos regionuose turi gamybos sektorius.
„Iš pateiktų duomenų galime matyti, kad pirmauja Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus regionai“, – apie pritraukiamas investicijas kalbėjo specialistė.
