Nors visuomenėje dar klaidžioja įvairių mitų, tačiau aktyvios švietimo programos, informacijos sklaida ir technologijų pažanga sudaro sąlygas Lietuvoje augti gyventojų kartai, kuriai tausoti gamtą ir rūpintis aplinka – natūralus poreikis.
Lengvai perpranta naujoves
„Pakuočių tvarkymo organizacijos“ direktorė Bena Razbadauskienė teigia, kad šiuo metu atsakingiausiai atliekas rūšiuoja Lietuvos senjorai, o augančiai kartai tenka gerokai pasitempti.
Tyrimai rodo, kad jaunimas iki 25 metų amžiaus yra mažiausiai atliekas rūšiuojanti visuomenės grupė, tačiau moksleiviai ir studentai aktyviau už kitus įsitraukia į aplinkos tvarkymo ir atliekų prevencijos akcijas – dauguma jų yra dalyvavę „Darom“ talkose ir puikiai moka naudotis taromatais.
Vadinasi, jaunoji karta yra bendruomeniška ir jos nariai lengvai vieni kitus įtraukia į naudingas socialines iniciatyvas, o taromatų technologiją jaunuoliai perprato tarsi instinktyviai ir be pastangų – juk jie auga su išmaniaisiais telefonais rankose.
Rūšiuoti vaikai išmoksta žaisdami ir kurdami
Internetas yra pagrindinis jaunosios kartos informacijos šaltinis, iš kurio 15-24 metų amžiaus grupė gauna žinių apie rūšiavimą. Jaunųjų visuomenės narių sąmoningumą taip pat didina mokykla, darželis ir, be abejo, tėvai.
„Vaikai nuo pat gimimo domisi juos supančiu pasauliu, yra labai smalsūs. Būdami ikimokyklinio amžiaus vaikai sužino apie šiukšles ir antrines žaliavas, susipažįsta su pagrindinėmis rūšiavimo taisyklėmis. Todėl kalbėtis su vaikais apie rūšiavimą yra privaloma. O geriausia – rodyti pavyzdį ir veikti kartu! Mažieji mokosi iš to, ką mato savo aplinkoje, tad kuo anksčiau tėvai ir mokytojai apie tai pradeda kalbėti, tuo anksčiau vaikai tampa sąmoningi ir tikri Žemės draugai. Vyresni vaikai jau domisi perdirbimo procesu, o jaunesniems smalsu pamatyti ir išbandyti kuo daugiau atliekų panaudojimo būdų“, – pastebi didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo tinklo „Vaikystės Sodas“ mokytoja Eglė Budriuvienė.
Pedagogė pastebi, kad vaikams labai patinka kurti – jie yra labai išradingi ir sumąsto šimtus būdų, kaip panaudoti tuščią pakelį nuo pieno, saldainio popierėlį ar apelsino žievelę. „Dažnai namuose vaikai sukaupia ištisus lobynus: plastikinių kamštelių, jogurto indelių, spalvotų, maišelių, audinių skiaučių ir senų žurnalų. Visa tai galima perdirbti – prikelti antram gyvenimui. Taip ir virtuvėje nebetinkami naudoti indai, puodai, keptuvės persikelia į žaidimus smėlio dėžėse“, – teigia E. Budriuvienė. Negana to, kūrybiniuose procesuose antrines žaliavas panaudoję mažieji tiesiog spirga, kaip nori savo įspūdžius ir įgytas žinias papasakoti tėvams namuose. Taip šeimoje formuojasi bendri atsakingo vartotojo įgūdžiai – tėvai neretai pripažįsta, kad vaikai juos mėgsta pamokyti, kaip teisingai reikia rūšiuoti atliekas: kaip atskirti medžiagas, kur nešti perdegusią elektros lemputę, o kur – tuščią butelį nuo vandens. „Vaikams tai – dar viena veikla namuose, kurioje smagu dalyvauti kartu su savo tėvais“, – pažymi ikimokyklinio ugdymo tinklo mokytoja.
Surinktų pakuočių kiekis artėja prie milijardo
Aplinkos ministerijos specialistai taip pat akcentuoja vaikų ugdymo svarbą. „Švietimo įstaigų dalyvavimas renginiuose ir programose, skirtuose atliekų mažinimui, yra labai reikšmingas. Ugdyti visuomenės sąmoningumą tvaraus išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo klausimais yra būtina, o lengviausia tai padaryti dar tuomet, kai tik formuojamas žmogaus požiūris į supančią aplinką, t.y. vaikystėje“, –teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento skyriaus vyr. specialistė Lina Valintėlė. Pasak jos, visuomenė turi įsisąmoninti ne tik rūšiavimo principus, bet ir suvokti efektą, kurį sukelia vienas ar kitas pasirinkimas.
Šiemet Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų, rūšiuoja visas pakuočių atliekas, ir 40 proc. – dalį jų.
Vienas ryškiausiai pastebimų efektų – švaresni miškai ir paežerės. Daugiau negu pusantrų metų Lietuvoje veikiančios užstato grąžinimo sistemos dėka surūšiuota jau beveik 840 milijonų vienetų įvairių pakuočių: stiklinių ir plastikinių butelių, skardinių. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas daro išvadą, kad Lietuva užstato sistemą įsisavino labai greitai.
„Artėjantis milijardas surinktų pakuočių leidžia didžiuotis sėkme, kurią lėmė ir platus taromatų tinklas, ir visuomenės švietimas, ir išaugęs pačių gyventojų sąmoningumas“, – teigia G. Varnas primindamas, kad šiemet USAD sau iškėlė ambicingą tikslą – surinkti ir perdirbti 90 proc. visų į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių. „Prie šio tikslo prisideda kiekvienas iš mūsų, grąžindamas pakuotes į taromatus ar rankinio surinkimo vietas ir atgaudamas užstatą. Surinktos pakuotės keliauja į skaičiavimo centrą, kur jos yra suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbimui. Visų mūsų partnerystė ir bendri sprendimai tausoja gamtą bei įrodo, kad rūpintis savo aplinka gali būti paprasta“, – konstatuoja G. Varnas.
Šiuo metu Lietuvos mokyklų klasės kviečiamos dalyvauti konkurse, kurio metu gali laimėti eksperimentinę paskaitą apie pakuočių poveikį mūsų planetai. Užregistruoti klasę galima čia. Daugiau informacijos rasite „Grąžinti verta“ puslapyje Facebook platformoje.
