Augantys srautai natūraliai pareikalavo aiškiai apibrėžtų keleivių teisių. Europos komisijos reglamentas nr. 261/2004 pakeitė ir suvienijo prieš tai fragmentiškai veikusias taisykles, tačiau, net ir praėjus 13 metų po įsigalėjimo, keleivių yra dažnai nežinomas, o oro linijų – ignoruojamas.
Pirmasis nutarimas, kuriuo buvo siekiama apsaugoti keleivius nuo rinkos taisykles pamirštančių bendrovių sprendimų išleistas 1991 m. Žinomas kaip EEB Nr. 295/91, šis reglamentas buvo trumpas ir nustatė kompensacijas nuo 150 iki 300 eurų tik vienu atveju – priverstinio išlaipinimo (tokį patirti skrendant galimybė – viena iš 10 tūkst.). 2004 m. pirmąjį įstatymą pakeitė iki šių dienų galiojantis reglamentas, kuris pažeidimų prieš keleivių teises sąrašą praplėtė skrydžio atšaukimu. Taip pat, buvo padidintos ir kompensacijos, kurios, priklausomai nuo skrydžio atstumo, ir šiandien siekia nuo 250 iki 600 eurų. Kiek vėliau, remiantis teismų praktika, buvo įteisintas ir ilgas vėlavimas.
Minimalius keleivių apsaugos standartus nustatęs įstatymas pasiteisino: skundų apie oro linijų nusižengimus padidėjo 96 %. Vis tik, kompensacijų reikalaujančių paraiškų skaičius galėtų būti dar didesnis, teigia ekspertai. Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, apie savo teises ir priklausančias kompensacijas žino vos 40 % Europos gyventojų.
Vienas ryškiausių šios teisės patobulinimų įvyko 2013 m. kuomet oro linijoms, buvo liepta aprūpinti keleivius vandeniu, tualetu ir oro kondicionavimo sistema, jei skrydis atidėtas viena valanda ir daugiau. Tačiau, ko gero, svarbiausias tų metų pakitimas – gairės apibrėžiančios „ypatingas sąlygas“, kurios atleidžia oro linijas nuo kompensacijos.
Turbūt populiariausiu oro linijų argumentu atsisakant sumokėti kompensacijas tapusios „ypatingos sąlygos“, apibrėžiamos kaip situacijos kilusios dėl gamtos stichijos, streikų ir gamybinio lėktuvo broko. Šis papildymas tapo tikru gelbėjimosi ratu oro linijoms, kurios nepabūgsta manipuliuoti sąvokomis, keleivių suvokimu ir netgi faktais siekdamos išsisukti iš teisėtų kompensacijų išmokėjimo.
Tiesa, kaip teigia advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” partneris Giedrius Kolesnikovas, reglamentas dar nėra išbaigtas: „Reglamente trūksta tokių, atrodytų, akivaizdžių, bet neįtrauktų punktų, kaip, pavyzdžiui, pačių avialinijų darbuotojų streikas. Kai skrydžio sutrikdymas įvyksta dėl ne avialinijų darbuotojų streiko (oro uosto, aptarnaujančių įmonių) – tai suprantama, nes avialinijos negali daryti tiesioginės įtakos kitų įmonių darbo užmokesčio politikai. Tačiau, kai streikuoja pačių skrydžių bendrovių darbuotojai – tai jau kompanijos atsakomybė, kuri neturėtų būti perkelta ant keleivių ir tokie atvejai turėtų patekti po reguliavimu ir už juos privalo priklausyti kompensacijos”.
„Reglamentas nr. 261/2004 – tai kritinė šiandieninės Europos aviacijos dalis. Komerciniais lėktuvais kasmet skraido 900 milijonų keleivių. Remiantis „Eurocontrol“ duomenimis 40 % visų skrydžių savo tikslą pasiekia pavėlavę, todėl anksčiau ar vėliau žinoti savo teises pravers kiekvienam iš mūsų.
Keleiviai, kurie yra susipažinę su reglamentu turi didesnius šansus laimėti kovą prieš skrydžių bendroves, kurios linkusios pasinaudoti visomis išlygomis atleidžiančiomis jas nuo kompensacijų. Deja, bet vos 5 % paraiškų, kurias pateikia pavieniai asmenys būna patenkinamos. Tikimės, kad ateityje situacija vis gerės ir norint atgauti pinigus kiekvieną kartą neteks laukti mėnesius ar net keliauti į teismą,“ pasakojo Marius Stonkus, tarptautinės platformos kovojančios už keleivių teises visame pasaulyje, www.skycop.lt vadovas.
