Mažiau Lietuvoje įsisavinamų ES lėšų ir didesnis mūsų valstybės įnašas į ES bendrijos biudžetą pasitraukus Jungtinei Karalystei? Kol kas – viskas miglota, tačiau Europos Komisijos narys, atsakingas už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius Giunteris Otingeris teigia, kad sprendimo reikia ieškoti nedelsiant ir neatmeta galimybės esant reikalui didinti šalių įnašus į ES biudžetą.
Pasitraukus Didžiajai Britanijai – trūks milijardų
Nors G.Otingeris savo pranešime gerų žodžių Lietuvai negailėjo ir vadino ją tikrų šalies vystymosi sėkmės pavyzdžiu, paminėjo, kad mūsų, visos ES, laukia nemažai grėsmių ir Lietuva, kaip ir ES, yra tik pusiaukelėje.
„Jūs iš esmės esate tik pusiaukelėje, tad mums reikia vis vykstančių nuolatinių programų, programos „Horizontas 2020“, tiesioginių išmokų ir investicijų. Susiduriame ir su naujais iššūkiais, pavyzdžiui, pabėgėlių krizė, migracija, sienų apsauga ir kontrolė, kova su terorizmu, saugumas ir gynyba ir čia labai svari pridėtinė vertė.
Mano supratimu, negalima išleisti nė vieno ES biudžeto euro tiems projektams, kurie nesukuria pridėtinės vertės. Jei jos nėra, turime investuoti ES lygmeniu, o parlamentai turi priimti tinkamus sprendimus, taip pat turi prisidėti regionų bei vietos vadžios institucijos, privatusis sektorius“, – apie iššūkius tiek Lietuvai, tiek visai ES kalbėjo G.Otingeris.
Europos Komisijos narys pabrėžė ir nerimą keliantį pajamų atotrūkį, kuris atsiras Jungtinei Karalystei palikus ES: „Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES mums pritrūks 12–15 mlrd. eurų siekiant užpildyti tą atotrūkį. Mes taip pat turime ir išlaidų atotrūkį. Kaip reikės investuoti į migraciją, sienų paaugą, kaip sumažinti pabėgėlių skaičių 2025 metais?
Mes žinome, kad Sirijoje, Irake ir kitur yra daug žmonių, kurie netrukus gali tapti pabėgėliais. Jeigu mes neinvestuosime į vystomąjį bendradarbiavimą, milijonai jų ateis į ES, tad turime vykdyti pažangias investicijas per ES fondus“, – baiminosi G.Otingeris.
Didesniam biudžetui – papildomi įnašai?
Anot jo, turime panaikinti atotrūkį tarp išlaidų ir pajamų ir tam yra vienas spendimas.
„Matydami atotrūkį dėl „Brexit“ – aš siūlyčiau, kad jį bent 50 proc. būtų galima sumažinti papildomomis įmokomis. Tačiau čia susiduriame su politine technine problema. Briuselyje, Strasbūre, man reikia daugumos balsų taryboje, o paskui ir parlamente, tačiau daugiametei finansinei programai, kad ji būtų teisėtai įpareigojanti bent jau 5–7 metus mums reikia vienbalsiškumo, reikia, kad tam pritartų 27 valstybės narės. Nėra taip lengva“, – apie ES ateitį ir papildomus šalių įnašus į bendrą biudžetą kalbėjo Europos Komisijos narys.
Jo įsitikinimu, ES yra stabiliausia ir demokratiškiausia vieta pasaulyje, tačiau tai žemynas ir kai kurios kaimynės yra labai nestabilios.
„Daugiau niekur nėra jokio kito žemyno, kur būtų tokios nestabilios valstybės: Ukraina, Donbasas, Rusija, Tolimieji Rytai, Egiptas, Libija, Afrikos centrinė dalis. Tad iš tiesų turime daryti viską, kad būtume konkurencingi, demokratiški ir stabilūs. Iš tiesų, protinga manyti, kad reikia stabilizuoti mūsų kaimynystę. Kokia ES ateitis turint tokią kaimynystę?“, – klausė jis, pridurdamas, kad mums būtina žinoti, kas nutiks, kai Didžioji Britanija paliks ES.
Pagrindinis klausimas – migrantai
Pasak G.Otingerio, „Brexit“ yra labai sudėtingas klausimas visiems, tačiau darbotvarkė sprendžiant šį klausimą – labai aiški.
„Iki 2019 metų kovo mėnesio Jungtinė Karalystė nebegalės daugiau būti ES nare, todėl visi klausimai turi būti išspręsti iki tol. Dar kitų mėtų spalį turi būti parengtas susitarimo projektas, jis turi pasiekti nacionalinius parlamentus ir Vyriausybes, kad jos galėtų apsvarstyti juos. Spalis – derybų etapo pabaiga“, – terminus vardino Europos Komisijos narys.
Visgi jo teigimu, kone svarbiausias klausimas – daugybė ES piliečių gyvenančių Jungtinėje Karalystėje ir atvirkščiai.
„Keletas tūkstančių jūsų šalies gyventojų taip pat įeina į tą skaičių. Tai yra žmonės, kurie dirba, turi šeimas, mokosi, o kaipgi pensijų, sveikatos apsaugos klausimai? Tai dalykai, dėl kurių reikia susitarti bendram labui. Mes kasdien svarstome įvairius įsipareigojimus, kuriuos teks vykdyti, tęsti ir po 2019-ųjų kovo mėnesio“, – sakė jis.
Tiesa, kol kas Jungtinė Karalystė priima Europos Komisijos lūkesčius ir laiko juos patikima partnere.
„Diskusijos kiek užsitęsė, nes įvyko rinkimai, po jų buvo sukurta nauja koalicija, dar vėliau konservatoriams iškilo problemų. Dabar turime užtikrinti, kad būtų susitarta dėl pagrindinių klausimų: eksportas, bendrosios rinkos taisyklės, investicijos ir panašiai. Reikia susitarti ir siekti išvengti sudėtingo „Brexit'o“, – kalbėjo G.Otingeris.
Tarp didžiausių iššūkių – terorizmas ir migracija
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad Lietuvai būtina nusistatyti politinius ateinančio laikotarpio tikslus ir tada siekti bei užtikrinti tų tikslų pasiekimui finansinius išteklius: „Naujame laikotarpyje, šalia sutartyje įtvirtintų tradicinių tikslų, tokių kaip socialinė sanglauda ar tvarus žemės ūkis, turime naujus iššūkius: saugumo, migracijos“, – sakė jis.
Pasak jo, jis sutinka, kad ES pridėtinė vertė turi būti vienas iš pagrindinių principų sprendžiant dėl tam tikros srities ar projekto finansavimo iš ES biudžeto, bet tam tikrais atvejais ES pridėtinė vertė yra akivaizdi. „Pavyzdžiui, transeuropinės infrastruktūros projekto įgyvendinimas, o kitais atvejais ją pamatuoti nėra taip lengva“, – kalbėjo ministras
O štai socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, po finansų krizės dar ne visos Europos šalys susitvarkė su finansų krizės pasekmėmis.
„Turime vienodus iššūkius ir vienodas problemas, kurias turime spręsti kartu. Šalia tų bendrųjų iššūkių – šalia to, kad BPV augimo skaičius vienam gyventojui Lietuvoje yra milžiniškas, skurdo rodikliai nesikeičia. Taip pat vienas iš iššūkių – valstybinio biudžeto perskirstymas ir surinkimas“, – sakė L.Kukuraitis.
„Žinome, kad socialinei sričiai iš biudžeto duodame trečdaliu mažiau nei ES vidurkis. O ką jau kalbėti apie migracijos mąstą – tą skaičių žmonių, kurie išvyko iš Lietuvos. Tai tauta, kuri išgyvena mirties grėsmę. Sunku mus pakviesti bendram dialogui apie Europos ateitį, nes būtent ES, kiek ji vertės besukurtų, mums ir sudaro išsivaikščiojimo prielaidas“, – sakė jis.
