Valgyklos Kaune išsibarsčiusios įvairiausiose miesto vietose. Dauguma jų įsikūrusios greta įvairių įmonių, kur savitarnos maitinimo įstaigos veikė ir sovietmečiu.
Daugelyje valgyklų dirba patyrę maitinimo srities specialistai, kurie tikino, kad kauniečiai dažniausiai renkasi tradicinius patiekalus.
Valgyklų verslas vilioja ir naujokus. Šie savo įmones kuria naujesniuose objektuose, pavyzdžiui, gražiai suremontuotose mokymo įstaigose. Čia lankytojų skonis ir poreikiai kiek kitokie nei darbininkiškuose rajonuose.
Dažnai valgyklose apsilankantys kauniečiai sakė, kad valgyklos nesireklamuoja – apie jas žmonės sužino vieni iš kitų. Ten, kur kainos ir kokybės santykis geriausias, lankytojų nestinga.
Verslo ekspertai mano, kad valgyklos – perspektyvi niša, patraukli ir tiems, kurie nori pavalgyti, ir ketinantiems kurti nedidelį verslą.
Sovietinis kvapas išnyko
Statybininkų gatvėje nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio veikia įmonė „Kauno švara“. Administracijos pastate nuo tada lankytojų laukia ir valgykla.
Dabar užrašo ant pastato, kad valgykla tebedirba, nematyti. Tačiau įėjus į vidų galima aptikti labai šviesią, naujais baldais apstatytą valgyklą.
Joje sriuba kainuoja 0,80 euro, lietiniai su mėsa – 1,7, kiaulienos guliašas – 2,5, vištienos kepsnys – 3, kepta lydeka – 3,2 euro.
Nori tradicinių patiekalų
Valgyklos vadovas ir virtuvės šefas Jurijus Sobalevas pasakojo, kad maitinimo versle sukasi jau 14 metų. Prieš metus jis išsinuomojo „Kauno švaroje“ buvusios valgyklos patalpas.
„Ir aplinka, ir kultūra buvo sovietinė. Patalpas suremontavome. Taip pat keitėme ir visą valgiaraštį. Nors pabandome kiekvieną dieną paruošti kokį naują netikėtą patiekalą, kauniečiai labiausiai mėgsta tradicinę lietuvišką virtuvę“, – pasakojo valgyklos vadovas.
Kai pradėjo dirbti šioje valgykloje, per dieną šeimininkės paruošdavo 50 pietų porcijų. Dabar – 500.
„Pas mus ateina aplink dirbantys žmonės. Pietauja ir „Kauno švaros“ administracijos darbuotojai. Darbininkai kažkodėl valgyti čia vengia – gal vis dar mano, kad tai valgykla, kuri labiau skirta jų vadovams“, – sakė J.Sobalevas.
Mėgsta palyginti potyrius
Valgykloje sutiktas kaunietis Šarūnas Šidlauskas pasakojo, kad yra vadybininkas ir darbo reikalais važinėja po visą miestą.
„Esu apsilankęs ne vienoje Kauno valgykloje. Jos nesireklamuoja. Apie tokias vietas sužinau iš draugų. Įdomu palyginti jų atsiliepimus ir savo potyrius. Ne vienoje miesto valgykloje skanu. Tik kai kur, pavydžiui, vienoje iš Chemijos prospekte esančių valgyklų, porcijos mažos. Kitoje, Savanorių prospekte, nepatinka aplinka“, – įspūdžiais dalijosi vyras.
Jo nuomone, „Kauno švaros“ valgykloje maisto kokybės ir kainos santykis – vienas geriausių.
„Kartais einu dienos pietų valgyti į piceriją. Tada išleidžiu apie 6 eurus. Valgyklose sočiai ir gausiai pavalgyti bei atsigerti galima už nepilnus 4 eurus“, – sakė kaunietis.
Valgykla veikė nuo seno
Nemažai gyventojų žino ir valgyklą K.Baršausko gatvėje, greta VI forto žiedo.
Čia dar sovietmečiu šią maitinimo įstaigą įkūrė tuometis Valgyklų trestas.
Vėliau, kai atsirado galimybė patalpas privatizuoti, tai ir padarė kelios čia dirbusios moterys. Viena jų – profesionali maisto technologė Nijolė Rudaitienė.
„Prieš 17 metų ėmėmės savarankiškos veiklos. Tada suremontavome ir patalpas“, – savo tvarkingas ir kuklias valdas rodė moteris.
Sulaukia ir garsių žmonių
Šioje valgykloje taip pat gaminami tradiciniai patiekalai.
„Pas mus lankosi greta dirbantys žmonės. Tačiau yra ir tokių, kurie specialiai atvyksta. Tiesa, Andrius Užkalnis dar nesilankė. Bet jo maloniai laukiame. O štai „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo treneris Rimas Kurtinaitis pas mus anksčiau mėgdavo užsukti“, – pasakojo moteris.
Valgyklos vadovė guodėsi, kad maitinimo įstaigos įvaizdį gadina aplinkui besišlaistantys benamiai.
„Šiame rajone jų daug. Mums jų gaila, kartais išnešame maisto. Bet negerai, kad ateinantys padorūs žmonės turi pro juos praeiti“, – atviravo moteris.
Šioje valgykloje sriuba kainuoja 0,70 euro, guliašas, karbonadas – 2,40 euro. Virėjos pačios kepa bandeles su įvairiais įdarais.
Valgykloje pietavęs kaunietis Valdas pasakojo, kad čia lankosi jau 15 metų. Kai po darbo važiuoja namo, į valgyklą užsuka beveik kiekvieną dieną, nes jam pakeliui.
„Greitai, skaniai ir beveik už dyką“, – patenkintas sakė vyras.
Liko meniški drožiniai
Chemijos prospekte įvairių įmonių teritorijose ir patalpose galima aptikti 3 valgyklas, į kurias užeiti gali visi norintys.
Viena jų veikia Kauno elektros tinklų įmonės teritorijoje. Pastatas stovi atokiau nuo gatvės, jokios iškabos taip pat nėra. Todėl šią valgyklą randa ne atsitiktiniai lankytojai, o tik tie, kurie apie ją žino.
Valgykloje pasitinka savitas interjeras. Ant sienų kabo tautodailės meistrų drožiniai. Medinės kėdės taip pat papuoštos drožinėtais ornamentais. Ant langų – spalvoti piešiniai su garsiausių Kauno pastatų vaizdais.
Atidarė papildomą salę
Valgyklos direktorė Sidona Pakalnienė pasakojo, kad šioje vietoje dirbti pradėjo prieš 15 metų.
„Tada įmonė, iš kurios išsinuomojome patalpas, buvo stipri, todėl galėjo pasamdyti meistrų, kurie ir sukūrė interjerui įvairių detalių. Mes nieko nekeitėme. Šiemet tik atidarėme papildomą nedidelę žalią salę, kad tilptų daugiau žmonių“, – sakė valgyklos vadovė.
Šioje maitinimo įstaigoje sriubos galima sukirsti už 0,65 ar 0,33 euro. Kepsniai kainuoja 2,20–2,60 euro. Bulvinių blynų porcija – 1 euras.
Valgykloje sutiktas kaunietis Rimantas Žilys pasakojo, kad čia atvyksta beveik kiekvieną darbo dieną.
„Apsilankęs visada sužinau, kad bus gaminama rytoj. Tai patogu, nes galima nuspręsti, ar patiks siūlomas patiekalas. Kadangi valgau čia nuolat, o skrandis nestreikuoja, vadinasi, maistas ne tik skanus, bet ir geros kokybės“, – sakė vyras.
Aplinka – kaip kavinėje
Prieš keletą metų į maitinimo verslą pasinėrė ir žinomi kauniečiai aktorė Ieva Zelionkaitė-Lebeliūnienė ir režisierius Arvydas Lebeliūnas.
Jie maitina tuos, kurie užeina į senamiestyje esančios Kauno kolpingo kolegijos valgyklą „Gardžios istorijos“.
Jauki savitarnos užeiga įrengta kolegijos rūsyje. Modernų interjerą puošia archeologų atrasti ir užkonservuoti seno skliautuoto rūsio likučiai. Įvairūs karšti antrieji patiekalai ar dienos pietūs kainuoja 2,30–3 eurus.
Pasėdėti galima ilgiau
Šioje valgykloje nuolat besilankanti kaunietė Vaida Beginskienė pasakojo, kad anksčiau darbo dienomis pietaudavo įvairiose senamiesčio kavinėse ar restoranuose.
„Tačiau ten visada reikia ilgai laukti. Per pietus visur daug žmonių. Todėl kai atsirado jauki, sovietmečio neprimenanti savitarnos valgykla, pasirinkimas tapo aiškus. Čia laukti nereikia. Dažnai pietus išsinešu ir į darbovietę“, – sakė moteris.
Studentai taip pat patenkinti, kad jiems nebereikia ieškoti, kur pigiau pavalgyti.
„Pinigus skaičiuojame. Todėl dažnai čia užkandame. Yra galimybė pasėdėti ir ilgiau, nes mūsų iš čia niekas neveja. Tradicinių kepsnių pavalgome ir grįžę pas tėvus. Valgykloje įdomu lankytis ir todėl, kad yra ir netikėtų patiekalų, pavyzdžiui, kopūstų ar grikių apkepų“, – sakė studentė Rimantė Norkutė.
Režisierius atgabena produktų
I.Zelionkaitė-Lebeliūnienė pasakojo, kad prieš kurį laiką drauge su vyru gyveno Kanadoje.
„Vankuveryje dirbau panašaus tipo universiteto studentų užeigoje. Ten tokios valgyklos labai populiarios. Studentai rytais renkasi išgerti kavos. Dieną pietauja. Lankymasis tokiose valgyklose yra populiari tradicija. Todėl grįžę į Kauną nusprendėme šią kultūrą įskiepyti ir tarp mūsų jaunimo“, – sakė valgyklos vadovė.
Aktorė pati deda pagamintą maistą į lėkštes, stovi prie kasos aparato. Režisierius A.Lebeliūnas taip pat padeda žmonai.
„Kai tiekėjai neįvykdo savo įsipareigojimų, neatveža produktų, Arvydas skuba tai daryti. Šį rytą pirko pieno, grietinės, varškės ir viską skubiai atgabeno“, – pasakojo I.Zelionkaitė-Lebeliūnienė.
Populiarėja dėl daugelio priežasčių
Giedrius Romeika
Kauno kolegijos Verslo vadybos ir ekonomijos fakulteto bei dviejų universitetų lektorius
„Valgyklos yra puiki išeitis gyventojams bei palanki niša verslininkams.
Pastaruoju metu matyti tendencijos, kad mažėja prekybos centrų apyvarta, taip pat žmonės rečiau lankosi restoranuose. Tai reiškia, kad ekonominė situacija yra tokia, jog gyventojai sau leisti didesnių išlaidų nebegali.
Taip pat didėja ir darbo krūviai. Žmonės mažiau turi laiko pietums, skuba greičiau papietauti.
Įmonės, taupydamos lėšas, mažina jose buvusių svetainių, poilsio kambarių plotus, papietauti nebelieka kur. Todėl vis daugiau gyventojų renkasi valgyklas.
Verslininkams tai puiki niša. Daugiau perspektyvų turi tie, kas sugeba suderinti kainą ir kokybę, taip pat tie, kurie jaučia naujas tendencijas, kad žmonės ieško ir sveikesnių, tarsi namuose pagamintų patiekalų.
Pavyzdžiui, pats Kauno kolegijoje valgiau blynelius iš avižų. Tai ir nauja, ir įdomu, ir sveika. O kainavo jie nepilną eurą. Manau, kad prie modernaus gyvenimo prisitaikyti sugebantys smulkieji verslininkai turi perspektyvų steigdami valgyklas.“
