Lietuvos laukuose, atrodytų, akmenų nestinga. Arimuose iš žemės vis iškylantys didesni ar mažesni rieduliai sukelia nemažai bėdų ūkininkams – gadinama technika, sunkius akmenis reikia išgabenti į laukų pakraščius.
Tačiau akmens skaldą gaminančių įmonių tokia lietuviška žaliava ne itin vilioja.
Darbėnų miestelio (Kretingos r.) pašonėje veikianti bendrovė „Žemaitijos granitas“ iš ūkininkų ir melioratorių superka lietuviškus lauko riedulius, tačiau kokybiškai skaldai jie netinka.
Lauko rieduliai – trapesni
Beveik 40 metų dirbantis bendrovės „Žemaitijos granitas“ vadovas Rimvydas Levanas prisimena, kad sovietmečiu į Darbėnų gamyklą per metus melioratoriai atveždavo iki 80 tūkst. tonų lauko riedulių.
Tai buvo nemenkas žaliavų šaltinis, tačiau didžiąją dalį jų vis vien sudarydavo iš Ukrainos vežama granito uoliena. Tuo metu Darbėnų akmens skaldos gamykla kasmet pagamindavo 200–220 tūkst. tonų produkcijos.
„Bet koks akmuo yra granitas, tačiau žemės paviršiuje esantys rieduliai tūkstančius metų yra veikiami atmosferos ir jie yra ne tokie tvirti nei iš po žemės išgaunama granito uoliena.
Lietų, sniegą, šaltį ir karštį daug metų kentusį šviesaus akmens riedulį galima įskelti vienu stipresniu smūgiu“, – pasakojo R.Levanas.
Todėl iš ukrainietiškos ir baltarusiškos uolienos pagaminta skalda yra sertifikuota ir tinka keliams tiesti, tvirtesniam betonui ir trinkelėms gaminti.
Margesnių spalvų nenori
Darbėnuose į skaldą smulkinami ir rieduliai iš Lietuvos laukų. Tokią medžiagą savo sodyboms puošti mielai perka naujakuriai, nedidelės statybų įmonės.
Neseniai perpus perskeltų lauko akmenų užsiprašė vienos Žemaitijos bažnyčios klebonas – jais ketina apmūryti šventoriaus tvorą.
Iš lauko akmenų „Žemaitijos granitas“ gamina įvairias trinkeles, tačiau R.Levanas apgailestavo, kad net ir kelio žiedams įrengti stengiamasi naudoti vienspalves trinkeles iš atvežtinio šviesaus granito.
„Kodėl jos negalėtų būti margaspalvės – iš lietuviškų lauko akmenų, kurie būna įvairaus atspalvio?“ – architektų ir dizainerių užsispyrimo negali suprasti R.Levanas.
Jį stebino dabartinė mada miestų aikštes iškloti pigesnio kiniško granito plokštėmis.
„Po dešimties metų šios plokštės lieka tarsi įdubusios, nes pietinėse platumose – Kinijoje, Lotynų Amerikoje – išgaunamas granitas trapesnis ir ne toks atsparus už šiauriau esančių Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Skandinavijos“, – teigė akmenskaldės vadovas.
Atgabenti pernelyg brangu
Lietuviškų lauko riedulių kasmet vis mažėja. Aplinkinių rajonų ūkininkai Darbėnų akmenskaldžiams per metus pasiūlo tik apie 3–5 tūkst. tonų akmenų, kuriuos jie patys turi atvežti į įmonę. Nelygu atspalvis, už toną mokama nuo 6 iki 10 eurų.
Brangiau yra įvertinami tamsiai melsvo ir pilko atspalvio akmenys, kurie tvirtumu prilygsta atvežtiniam granitui.
„Tačiau ne visi gali riedulius atgabenti, nes reikia samdyti sunkiasvorį transportą, traktorius.
Kaip anksčiau važinėti po laukus ir patiems surinkinėti mums neapsimoka. Trūksta ir darbuotojų, ir mašinų“, – teigė „Žemaitijos granito“ direktorius.
Akmens sluoksnis didžiulis, tik per giliai
Kaip teigė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, po visa mūsų šalies teritorija slūgso milžiniškas granito sluoksnis, kurio storis siekia iki 30 kilometrų.
Tačiau jis yra giliai po žeme: vakarinėje dalyje – 2,5 kilometro, o Varėnos rajone – apie 200 metrų gylyje. Ten, beje, yra išžvalgyti ir geležies rūdos telkiniai.
Iš tokio gylio išgauti granitą iš esmės neįmanoma, nes jo kaina prilygtų auksui.
Tas pats granito sluoksnis Skandinavijoje yra žemės paviršiuje, o Ukrainoje ir Baltarusijoje – vos 5–7 metrų gylyje.
