Vidurio Europa lekia pirmyn
Dienos įvykis Lenkijoje yra faktas, kad šalies BVP trečiąjį ketvirtį išaugo 4,7 procento, džiaugiasi straipsnio autorius. Tai puikus pasiekimas, tačiau visos Europos mastu jis nėra išskirtinis. Ekonomikos atsigavimas stebimas visame žemyne.
Vidurio Europoje ryškus lyderis yra Rumunija. Pamačius, kokiais tempais auga jos ekonomika,banko „mBank“ ekonomistams, kaip sako jie patys, atvipo žandikauliai.
Tą patį „Twitter“ paskyroje apie Rumunijos ekonomikos augimą pasakė ir didžiausio Lenkijos banko „PKO BP“ analitikai.
Rumunijos BVP augimas 8,8 proc. yra geriausias pasiekimas Europoje. Eurostato duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį antrąją vietą užima Latvijos ekonomika, jos augimas – 6,2 procento (palyginti, Lietuvos – 3,4 proc.).
BVP augimas trečiąjį ketvirtį Europos Sąjungos šalyse. Šaltinis: Eurostatas
Kaip matyti iš lentelės, Lenkija kartu su Čekija yra trečioje vietoje, nors savo duomenų dar nepateikė Estija, Airija, Slovėnija ir Malta.
Reikia pasakyti, kad lentelėje pateikti Lenkijos ir Rumunijos duomenys skiriasi nuo paminėtų tekste: atitinkamai 4,7 proc. augimas (lentelėje 5,0 proc.) ir 8,8 proc. (lentelėje 8,6 proc.). Taip yra dėl to, kad Eurostatas čia pateikia duomenis, pakoreguotus pagal įvairius sezoninius veiksnius.
Lenkijos vyriausioji statistikos valdyba taip pat skelbia šiuos duomenis, tačiau Lenkijoje prieš kelerius metus įsigaliojo tokia tvarka, kad svarbiausias dėmesys kreipiamas į „nesusezonintus“ duomenis. Skirtumas tarp vieno ir kito vertinimo metodo paprastai yra nedidelis.
Vakarų Europa yra stipriausia štai jau keleri metai
Tokius puikius rezultatus Vidurio Europoje tam tikra prasme nulėmė ir tai, kas vyksta euro zonoje. Juk tai visų mūsų regiono šalių pagrindinė eksporto rinka. Tokiu būdu, euro zona spurtuoja seniai nematytu tempu. Vokietijos BVP išaugo 2,8 proc. – tai sparčiausias augimas už Oderio nuo 2011 metų.
Prabudo net Italijos ekonomika, kuri per pastaruosius šešerius metus negalėjo paaugti daugiau nei pusantro procento, o dabar išaugo 1,8 procento.
Atsigavimo priežastys
Kaip paprastai būna su šalių ekonomikomis, sunku rasti vieną ir išskirtinę Europos atsigavimo priežastį. Ekonomistai dažnai teigia, kad galų gale teigiamų rezultatų davė mažos, netgi neigiamos palūkanų normos, skatinančios prisiimti riziką ir investuoti.
Natūraliai po kelių metų taip pat pasibaigė kompanijų ir namų ūkių skolų grąžinimo procesas, kuris keletą metų stabdė augimą Europoje. Dabar Europos įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis yra pakankamai gera, tad įmonės ir namų ūkiai vėl gali imti naujas paskolas ir vėl prisidėti prie bumo.
Pastaraisiais mėnesiais taip pat sumažėjo politinė rizika. Niekas nebekalba apie galimą euro zonos subyrėjimą ar nacionalistų, norinčių išeiti iš euro zonos, atėjimą į valdžią svarbiausiose euro zonos ekonomikose. Šio proceso pagrindinis momentas buvo Marine Le Pen pralaimėjimas pavasarį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Visa tai ir nulėmė atsigavimą. Dėl to pagal naujausią Europos Komisijos prognozę tikimasi, kad euro zonos BVP šiais metais išaugs labiausiai per pastaruosius dešimt metų.
Parengė Leonas Grybauskas
